Vokietijos ekonomika nustojo augti ir ėmė trauktis. Tiesa, kol kas – minimaliai. Šių metų antrąjį ketvirtį – nuo balandžio iki liepos – Vokietijos BVP, palyginti su pirmuoju ketvirčiu, susitraukė 0,1 procento. Lyginant su 2018 m., šių metų antrąjį ketvirtį stebimas stabilus 0,4 proc. augimas. Toks preliminarus Vokietijos statistikų vertinimas.
Visiškai tikėtina
Tokie skaičiai rodo, kad stambiausia Europos ekonomika atsidūrė ties recesijos – mažų mažiausiai techninės – riba. Recesija skelbiama, kai BVP traukiasi du ketvirčius paeiliui. Techninė recesija – kai statistikai fiksuoja minimalų nuosmukį, tačiau realių tipinių ekonominės krizės ženklų, tokių kaip darbuotojų atleidimai, masiniai bankrotai, didelis pramonės sulėtėjimas, nepastebima.
Tad kol kas Vokietijoje ekonominės krizės nėra, formaliai netgi nėra techninės recesijos – ją oficialiai užfiksuoti būtų įmanoma tik lapkričio viduryje, kai Federalinė statistikos žinyba „Destatis“ suskaičiuos rugsėjį pasibaigsiančio ketvirčio duomenis.
Vis dėlto jau dabar galima kalbėti apie nemenką tikimybę, kad didžiausiai Europos ekonomikai antrąjį pusmetį smukimo išvengti nepavyks, rašo dw.com.
Apie tai šiandien leidžia teigti ne vienas indikatorius. Jų priešakyje – lėtėjantis pasaulio ekonomikos augimo tempas. Tai – esminė priežastis, kodėl stoja Vokietijos ūkis. Juk šios šalies įmonės – ne tik stambios, bet ir vidutinės ir netgi smulkios orientuotos į eksportą.
Vidaus rinkoje linksmybės tęsiasi
„Išorės ekonomikos dinamika prilėtino ūkio augimą, nes eksportas, palyginti su ankstesniu ketvirčiu, sumenko stipriau nei importas“, – nurodo „Destatis“. Tačiau statistikai pabrėžė, kad individualus vartojimas, o taip pat valstybės išlaidos antrąjį ketvirtį buvo didesnės nei pirmąjį.
Kitaip sakant, Vokietijos vidaus rinkoje paskutiniais mėnesiais ir toliau fiksuotas augimas. Investicijos traukėsi tik statybų sektoriuje. Be to, labai tikėtina, kad augimas, įvertinant labai aukštą užimtumą ir pensijas, niekur neišgaruos. Tokias prognozes dar labiau sustiprintų vyriausybės sprendimas vienokiomis ar kitokiomis priemonėmis skatinti ekonomiką.
Tuo pat metu išorės ekonomikos, dėl kurios vokiečių ūkis vasarą ir atsidūrė ant recesijos slenksčio, padėtis artimiausiais mėnesiais vargu pasitaisys. Greičiau jau atvirkščiai.
Rizikų geografija
Negalima nepaminėti vokiečių eksportuotojams itin svarbios Kinijos rinkos: ten taip pat lėtėja BVP augimas. O tai susiję tiek su vidinėmis Kinijos problemomis, tiek ir su prekybos karu su JAV. Rugsėjį Vašingtonas žada įvesti naujus muitus kiniškoms prekėms. Tiesa, kai kurioms svarbioms prekių grupėms muitai bus atidėti iki gruodžio 15 dienos.
JAV prezidento Donaldo Trumpo protekcionistinės priemonės ir atsakomieji Pekino žingsniai veda ir prie pačių JAV ekonomikos augimo lėtėjimo. O JAV – dar vienas labai svarbus Vokietijos eksporto partneris. Į šią rizikų puokštę reikia įrašyti ir „Brexit“, kuris turėtų įvykti spalio 31 dieną, ketvirtąjį šių metų ketvirtį. Jei nutiks taip, kad Didžioji Britanija iš ES pasitrauks be sutarties – o tai tampa vis labiau tikėtinu scenarijumi – vokiečių verslas skaičiuos nuostolius.
Nereikia pamiršti ir vyriausybės krizės tokioje svarbioje Europos šalyje kaip Italija, kurios reformų seniai nematęs ūkis stipriai nusilpęs.
Mažiau darbo – mažesnė alga
Kokių pasekmių laukti iš viso šito? Absoliuti Vokietijos gyventojų dauguma techninės recesijos nepajus, kaip nepajuto neigiamo BVP augimo antrąjį šių metų ketvirtį.
To negalima pasakyti apie pramonę, kuri recesiją jus aštriau nei paslaugų sektorius. Todėl dalis pramonės darbuotojų – ypač automobilių pramonės, kuri Vokietijoje išgyvena itin stiprų lėtėjimą, gali būti priversti dirbti nepilną darbo savaitę ir už tai gauti mažesnį atlygį ar apskritai būti atleisti iš darbo.
Apie tai, kad per ateinančius dvejus trejus metus sumažins kolegų būrį, pranešė chemijos milžinė
BASF ir finansų koncernas „Deutsche Bank“. Tiesa, jų atleidimai greičiau susiję su verslo pertvarkymu nei su artėjančia recesija.
Vis dėlto tai turi ir teigiamą poveikį. Tą junta ketinantys pirkti būstą. Dėl Europos centrinio banko vykdomos antikrizinės politikos palūkanos euro zonoje nusmuko taip, kad Vokietijoje šiandien paskolą būstui dešimties metų laikotarpiui galima gauti už procento palūkanas ar netgi mažesnes.
Didžiausiai Vokietijos anglies, dujų ir naftos tiekėjai Rusijai mažėjantis Vokietijos BVP reiškia, kad šaliai reikės mažiau energetikos šaltinių ir žaliavų. Ištikus techninei recesijai paklausa vargiai itin stipriai smuktų, tačiau netolimoje ateityje viltis kilsiančios paklausos taip pat neverta.
Rusų energetinių išteklių eksportuotojams daugiau nerimo kelia kiek pasikeitęs Vokietijos BVP, o vokiečių vyriausybės plačiai apimantis priemonių paketas, kuriuo siekiama mažinti klimato kaitą. Paketą numatyta priimti rugsėjo 20-ąją.
Jį pradėjus realizuoti, tikėtina, bus stipriai apribotas rusiškų anglių importas ir kai kurių naftos produktų vartojimas. Tuo pačiu gali išaugti dujų paklausa. Vokietijos valdžia esamoje situacijoje skatins energiją taupančių ir ekologinių technologijų diegimą. Vienas siūlymų yra šis: premija namų ūkiams, kurie atsisakys šildymo sistemos, kuriai reikia mazuto, o pereis prie labiau aplinką tausojančių priemonių.
