Atrodytų, kad statybų verslas klesti ir uždirbti šioje srityje galima neblogai. Tačiau kauniečiai Mindaugas Šulikauskas ir Arūnas Jotautas, įsidarbinę statybų bendrovėje „Borana“, tikino, kad susidūrė su šios įmonės vadovo Artūro Jefimovo sukčiavimu.
„Mes neatgauname atlyginimo, kurį uždirbome per 5 mėnesius ir kuris mums priklauso pagal darbo sutartis. Esame maitinami tik pažadais tai padaryti.
Negana to, kai norėjome išeiti iš darbo, paaiškėjo, kad bendrovės biuro nebėra, jos patalpose įsikūrusi kita įmonė ir ką daryti toliau – neaišku.
Kreipėmės į Valstybinę darbo inspekciją, bet norime perspėti kitus, kad nekartotų mūsų klaidų ir neliktų be nieko“, – sakė kauniečiai.
Vidaus ir lauko apdailos darbus atliekančios bendrovės „Borana“ direktorius A.Jefimovas prisipažino, kad darbininkams atlygį mokėjo grynaisiais pinigais, bet tai nėra oficialiai įforminta.
Vyras tvirtino, kad jo įmonė dabar patiria sunkumų, bet su darbuotojais žadėjo atsiskaityti.
Valstybinės darbo inspekcijos Kauno teritorinio padalinio vedėjas pranešė, kad daugiausia pažeidimų kaip tik ir pasitaiko statybų verslo srityje.
M.Šulikausko, A.Jotauto ir įmonės „Borana“ atvejis retesnis. Dažniausiai darbininkai susigundo žadamais nemažais priedais prie pagrindinio atlyginimo, bet kadangi sumos neužfiksuotos darbo sutartyse, jų taip ir negauna.
Darbdaviai, pažeidžiantys Darbo kodeksą, taip pat randa įvairių pasiteisinimų, kodėl darbuotojams nemoka žadėto atlygio. Bet baudos už tai gana simboliškos, todėl pažeidimų nestinga.
Darbo sutartis pasirašė
Kauniečiai M.Šulikauskas ir A.Jotautas pasakojo, kad daug metų dirba apdailininkais, įvairiuose objektuose klijuoja plyteles.
„Pavasarį ieškojome darbo. Vienas pažįstamas papasakojo, kad dirba įmonėje „Borana“. Sakė, kad ši bendrovė užsiima pastatų vidaus ir išorės apdaila, sėkmingai dirbo Švedijoje, dabar imasi darbų Lietuvoje, yra patikima. Patikėjome tokiomis rekomendacijomis ir nusprendėme ten įsidarbinti“, – pasakojo M.Šulikauskas.
Abu vyrai kovo 27 dieną nuvyko į „Boranos“ biurą, buvusį V.Krėvės prospekte 104J.
Ten pasirašė oficialias darbo sutartis.
Sutartyse nurodyta, kad „Boranos“ vadovas A.Jefimovas įsipareigojo kiekvieną mėnesį iki 10 dienos mokėti 800 eurų atlygį, o M.Šulikauskas ir A.Jotautas dirbti 8 valandas per dieną arba 40 valandų per savaitę.
Mokėjo tik už medžiagas
Kauniečiai plytelių klojėjai pasakojo, kad iš pradžių 3 mėnesius dirbo Vilniaus universiteto ligoninės Santaros klinikose esančiuose pastatuose, klojo plyteles pastatų koridoriuose, įvairiose kitose patalpose.
Pasibaigus darbams tame objekte, darbo gavo Rukloje, kariniame miestelyje. Ten esančiose patalpose taip pat klojo plyteles.
„Mes patys už savo pinigus pirkdavome statybines medžiagas, benziną kelionėms į darbą ir atgal. Patys atlikdavome iš anksto suplanuotus darbus. A.Jefimovas tik kartais susitikdavo su mumis, mes paduodavome sąskaitas faktūras, kiek sumokėjome už medžiagas ar benziną. Jis ištraukdavo grynųjų pinigų, mums sumokėdavo.
Kai prašydavome, kad sumokėtų ir atlyginimą, sakydavo, kad tai padarys netrukus, teisinosi, kad tuo metu neturi pinigų ar vėl yra kokių nors kitokių kliūčių“, – pasakojo A.Jotautas.
Abu plytelių klojėjai teigė, kad oficialaus atlyginimo į savo banko sąskaitas ar kitais būdais, kurie būtų patvirtinti dokumentuose, taip ir negavo.
Norėjo nutraukti sutartis
Vyrai pasakojo, kad vis patikėdavo pažadais ir toliau dirbo laukdami atlyginimų.
„Dirbome rimtuose valstybiniuose objektuose, todėl manėme, kad kai darbus užbaigsime, darbdavys už tai gaus pinigus iš užsakovų ir pagaliau atsiskaitys su mumis.
Mūsų skaičiavimu, kiekvienas už 5 mėnesių darbą turėjo gauti po 3 tūkstančius eurų“, – sakė M.Šulikauskas.
Taip tęsėsi iki rugpjūčio vidurio. Pasak darbininkų, jie bandydavo A.Jefimovui prisiskambinti. Tai pavykdavę ne visada.
„Kartais jis nereaguodavo, kai pavykdavo susisiekti, vėl girdėjome tik pažadus“, – teigė vyrai.
Praradę kantrybę kauniečiai nusprendė, kad reikia nutraukti darbo sutartis.
Jie parašė pareiškimus, kuriuose prašė atleisti juos iš apdailininkų pareigų remiantis Darbo kodekso 56 straipsniu. Šiame straipsnyje nurodyta, kad darbo sutartis nutraukiama darbuotojo iniciatyva dėl svarbių priežasčių, pavyzdžiui, jei daugiau kaip 2 mėnesius iš eilės ir ilgiau nemokamas visas darbo užmokestis.
Už tai darbuotojams priklauso vieno vidutinio darbo užmokesčio kompensacija.
Įmonės biuro neberado
Rugpjūčio 21 dieną M.Šulikauskas ir A.Jotautas nuvyko į V.Krėvės prospekto 104J pastatą, kur buvo „Boranos“ biuras.
„Vežėme pareiškimus, kad mus atleistų. Bet priėję prie kabineto, kur buvo „Boranos“ biuras, pamatėme kitos įmonės iškabą. Pradėję aiškintis sužinojome, kad statybos įmonės čia jau nėra, patalpose įsikūrusi visai kita bendrovė“, – sakė M.Šulikauskas.
Sutrikę kauniečiai kreipėsi į Valstybinę darbo inspekciją.
„Ten išgirdome, kad jei su A.Jefimovu tikrai neįmanoma susisiekti, inspekcija pati gali nutraukti darbo sutartis. Situaciją mums pažadėta ištirti. Naujų žinių dar neturime.
Kreiptis į advokatą nenorime, nes tektų papildomai išleisti daug pinigų, o ar atgautume tai, kas mums priklauso, nežinia“, – kalbėjo M.Šulikauskas.
Vyrai dejavo ir dėl to, kad pas A.Jefimovą liko kai kurie jų darbo įrankiai. Apdailininkai norėtų juos susigrąžinti, bet ir to padaryti nepavyksta.
Teigė nepildęs dokumentų
Bendrovės „Borana“ direktorius A.Jefimovas pateikė savo versiją.
„M.Šulikauskui ir A.Jotautui mokėjau grynuosius pinigus. Pasirašyti ant dokumentų neprašiau, pasitikėjau, maniau, popierius sutvarkysime vėliau“, – aiškino „Boranos“ vadovas.
Direktorius teigė, kad darbai pastaruoju metu sekasi prastai, stinga darbuotojų, todėl jis pats dabar nuo ryto iki nakties darbuojasi sostinėje ir kalbėtis telefonu ne visada turi laiko.
Taip pat A.Jefimovas sakė, kad turi įvairių skolų, skolingas ir „Sodrai“. Kadangi pinigų stinga, atsisakė biuro, nes jo išlaikyti neapsimoka.
„12 metų sėkmingai dirbau Skandinavijos šalyse. Grįžęs į Lietuvą ėmiausi statybų verslo čia.
Bet viena mano įmonė bankrutavo. Prieš pustrečių metų įkūriau „Boraną“, bet verslas taip pat sekasi ne taip, kaip tikėjausi. Įmonę netrukus parduosiu, jau turiu pirkėją, bankroto neskelbsiu.
Kai tik susimokėsiu įvairias skolas, atsiskaitysiu ir su M.Šulikausku bei A.Jotautu“, – tvirtino A.Jefimovas.
Suks į kitą verslo sritį
Vis dėlto A.Jefimovas tvirtino, kad M.Šulikauskas ir A.Jotautas metė darbus taip jų ir nepabaigę Rukloje, jis jiems gali būti skolingas tik už paskutinį darbo mėnesį.
„Reikia apskaičiuoti, kiek darbo valandų jie dirbo. Aš turiu liudininkų, kad jiems mokėjau grynaisiais, paskutines skolas taip pat atiduosiu tik prie liudininkų. Su šiais vyrais planuoju susitikti šį savaitgalį.
Beje, pas juos taip pat liko mano darbo įrankių“, – teigė A.Jefimovas.
Vyras pasakojo nusivylęs statybų verslu ir dabar ketina sukti į su automobiliais susijusią sritį.
Skaidrumui padėtų statybininko kortelė
Dalius Gedvilas
Lietuvos statybininkų asociacijos prezidentas
„Statybų sektoriuje cirkuliuoja dideli pinigai, mokami nemaži atlyginimai ir iš jų išskaičiuojami dideli mokesčiai. Todėl pagunda užsidirbti nelegaliai – didelė.
Mūsų valstybėje vis dar didelė tolerancija tiems, kurie siūlo nelegalų darbą, ir tiems, kurie tokio darbo imasi.
Statybininkų asociacija jau prieš metus Vyriausybei ir Seimo nariams siūlė šalyje įteisinti statybininko kortelę. Tada būtų aišku, ar darbuotojai dirba legaliai, ar jie turi kompetencijos šioje srityje, ar mokami mokesčiai, ar visa tai daro ir statybinės organizacijos.
Manau, kad statybininko kortelė prisidėtų prie darbdavių ir darbuotojų darbo skaidrumo, padėtų kur kas labiau sutramdyti nelegalius darbuotojų ir darbdavių veiksmus.
Taip pat siūlėme sumažinti mokesčius dirbantiems butų statybų ir remonto srityje. Manau, tai taip pat paskatintų daugiau bendrovių ir darbuotojų dirbti legaliai.
Kol kas mūsų pasiūlymai neišgirsti, politikai imtis konkrečių žingsnių vengia.“
Baudos pažeidėjams nėra didelės
Adas Baliukevičius
Valstybinės darbo inspekcijos Kauno teritorinio padalinio vedėjas
„Iš M.Šulikausko ir A.Jotauto esame gavę prašymus nutraukti darbo sutartis su bendrove „Borana“, nes jie teigė, kad neranda įmonės vadovo ir negali šių prašymų įteikti jam patys.
Mūsų darbuotojai atlieka patikrinimą, ar su minėtos įmonės vadovu tikrai neįmanoma susisiekti, jei įmanoma, kodėl jis nenutraukia sutarties su darbuotojais. Tyrimas turi būti atliktas per 20 darbo dienų.
Jei rasti „Boranos“ vadovo nepavyks, mes turime įgaliojimus patys nutraukti darbo santykius. Minėti asmenys jau dabar gali ieškoti naujų darbų ir juos dirbti.
Šis atvejis gana keistas, nes darbuotojai kentė ir nesiskundė net 5 mėnesius.
Skundų dėl Darbo kodekso pažeidimų statybos įmonėse Valstybinėje darbo inspekcijoje yra didžioji dalis. Neretai būna, kad darbdavys su darbuotoju sutaria, jog mokės jam minimalų atlyginimą, o kitą dalį atlygio darbuotojas gaus kaip priedą. Vėliau darbuotojas, negavęs tokių priedų, skundžiasi mums ir inspekcijos Darbo ginčų komisija tokius ginčus sprendžia.
Deja, jei darbo sutartyje nenumatyta, kokio dydžio tai priedai, padėti darbuotojams negalima. Darbdaviai atkerta, kad priedų nemoka, nes darbuotojas neatliko visų darbų, kad padarė žalos, pateikia dar visokių kitokių argumentų.
Vis dėlto dažniausiai tokie ginčai baigiasi taikos sutartimis, darbdaviai ir darbuotojai randa kompromisą.
Jei nustatoma, kad darbdavys padarė Darbo kodekso pažeidimų, jam gali būti skiriama bauda. Pirmą kartą ji yra nuo 80 iki 880 eurų. Jei pažeidėjas geranoriškai sumoka 80 eurų, likusią dalį po 40 eurų jam leidžiama sumokėti dalimis.
Baudos nėra didelės, todėl, mano nuomone, darbdaviai ir linkę pažeisti Darbo kodeksą. Tik jei pažeidimai kartojasi, baudos jau kur kas didesnės.“
