Vasaros viduryje Lenkijos regionų švietimo skyriai skelbė, kad ieško vienuolikos tūkstančių mokytojų. Siekdami užpildyti trūkstamus etatus mokyklų direktoriai, anot dienraščio „Gazeta Wyborcza“, nėrėsi iš kailio.
Vienoje mokykloje buvo įdarbintas pedagogo profesiją prieš trisdešimt metų įgijęs, bet tokio darbo rimtai nedirbęs pensininkas policininkas.
Prireikė daugiau pedagogų
Lenkijos mokytojų sąjungos (LMS) Lodzės skyriaus pirmininkas Marekas Cwiekas neslėpė, kad dabartinis pedagogų trūkumas yra pats didžiausias per jo trisdešimtmetę darbo mokyklose praktiką.
Taip yra dėl menko šios profesijos prestižo ir mažų atlyginimų.
Norėdami pragyventi mokytojai privalo įsidarbinti keliose mokyklose ir mokyti privačiai.
Dėl ilgų darbo valandų ir menko atlygio iš mokyklų pasitraukė nemažai pedagogų, o dėl vyriausybės įvykdytos mokyklų reformos šiais metais jų kaip tik reikia daugiau.
Anksčiau egzistavusią trijų pakopų mokyklą – šešiametę pradinę, trimetę gimnaziją ir trimetį licėjų – buvo nuspręsta pakeisti į prieškariu egzistavusią dvipakopę sistemą. Nuo šiol mokiniai vėl mokosi aštuonmetėje pagrindinėje mokykloje ir trimečiame licėjuje.
Reforma buvo prastai parengta, sukėlė chaosą, todėl šiemet į pirmą licėjaus klasę atėjo dvigubai daugiau mokinių ir prireikė kur kas daugiau mokytojų.
Negalėdami jų rasti direktoriai darbą ėmė siūlyti netgi studentams ir abiturientams.
Antai Krokuvos priemiesčio mokykloje matematiką dėstys buhalterijos technikumo trečio kurso studentas.
Vienoje Varšuvos mokykloje fizikos paslaptis aiškins antro kurso fizikos studentas.
Spėjama, kad kai kuriose mokyklose bus įdarbinti patys moksleiviai.
Taip praėjusiais metais nutiko viename Poznanės technikume, kai iš darbo išėjusį informatikos mokytoją turėjo pakeisti mokslo pirmūnas abiturientas.
Pensininkai ir užsieniečiai
Poznanėje jau įdarbinta matematikos mokytoja iš Ukrainos, o Ryšių technikume Gdanske dėsto fizikas iš Baltarusijos. Ši mokslo įstaiga taip pat pasirašė sutartį su panašiu Sankt Peterburgo institutu, kad jis prireikus atsiųstų pedagogų.
Gdansko technikumo direktorius Piotras Kowalczukas aiškino, kad laikinam darbui mokytojus galima įdarbinti vien kaip stažuotojus ir jiems galima mokėti minimalią 1700 zlotų (beveik 400 eurų) algą.
Už tokį atlygį esą galima privilioti vien pensininkus, studentus arba atvykėlius iš Rytų – Ukrainos, Baltarusijos.
Norint įdarbinti užsieniečius arba pedagoginio darbo praktikos neturinčius asmenis būtinas rajono švietimo skyriaus leidimas. Tačiau jie išduodami gausiai, nes mokytojų katastrofiškai trūksta.
Blogiausia padėtis yra technikumuose ir profesinėse mokyklose. Lodzės amatų mokyklos direktorius Martinas Jozefaciukas teigia, kad visi pedagogai yra priversti dirbti pusantro etato, nes nėra kam jų pakeisti.
Tuo pasinaudojo neseniai į pensiją išėjęs policininkas Wieslawas K. Jis prieš trisdešimt metų baigė matematiką universitete, bet mokykloje dirbo vos kelis mėnesius.
Neseniai pamatęs skelbimą, kad Lodzėje ieškoma matematikos mokytojų, vyriškis nusiuntė prašymą ir jau kitą dieną buvo priimtas į darbą.
Wieslawas K. džiaugėsi gavęs darbą, tačiau kai kurie pedagogai ir mokinių tėvai abejoja, ar jis sugebės vaikus tinkamai mokyti.
Vėl prakalbo apie streiką
Švietimo ministerijos atstovės Annos Ostrowskos teigimu, pedagogų trūkumą valdžia sieks sumažinti keldama profesijos prestižą ir pamažu didindama algas.
Tuo metu LMS pirmininkas Slawomiras Broniarzas aiškino, kad algas būtina kelti skubiai ir svariai, ir kaltino vyriausybę slopinant jų streikus.
LMS atlieka pedagogų apklausą, ar skelbti rugsėjį naują streiką ir kokia forma. Pavasarį per panašią akciją į gatves išėjo tūkstančiai pedagogų, jie grasino sužlugdyti brandos egzaminus.
Vyriausybė streiką nuslopino per egzaminus skubiai įdarbinusi pedagoginį išsilavinimą turinčius pensininkus, gaisrininkus, policininkus ir pranešusi apie algų didinimą.
Beje, opozicinės kairiosios partijos ėmė reikalauti, kad Bažnyčia mokėtų atlyginimus 22 tūkst. tikybos mokytojų, kad ši disciplina būtų pašalinta iš mokyklų.
Siūloma kasmet tikybos mokytojų algoms išleidžiamus pusantro milijardo zlotų (343 mln. eurų) skirti kitų pedagogų atlyginimams didinti.
