Anot ekspertės, toks nestabilumas ir smulkiojo bei vidutinio verslo konkurencingumo rinkoje trūkumas dėl didžiųjų viešpatavimo ir lemia vis dar aukštus šešėlinės ekonomikos rodiklius Lietuvoje.
Atliko tyrimą
Antradienį Lietuvos laisvosios rinkos instituto su partneriais šešiose šalyse atliktas tyrimas parodė, kad įsitraukimas į šešėlinę ekonomiką labiausiai priklauso nuo žmonių finansinės situacijos ir to, kiek jie pateisina šešėlį.
Tuo atveju, jei žmogus savo gaunamas pajamas vertina gerai, tikimybė, kad jis pirks prekes ar paslaugas nelegaliai, yra 39 proc. mažesnė.
Jei žmonės savo finansinę padėtį vertina gerai, tikimybė, kad jie pirks nelegalias cigaretes ir alkoholį, sumažėja 36 proc., nelegalų kurą – 45 proc., palyginti su tais, kurie savo finansinę situaciją vertina nepalankiai.
Vieno žymiausių šešėlinės ekonomikos tyrėjų austrų profesoriaus Friedricho Schneiderio naujausiais skaičiavimais, šešėlis Europos Sąjungos šalyse vidutiniškai sudaro 16 proc. bendrojo vidaus produkto, Lietuvoje – apie 22 proc. Tai reiškia, kad šešėlyje vis dar gali būti apie 10 milijardų eurų.
Kaltas nestabilumas
Tiesa, D.Matukienė atkreipė dėmesį, kad šešėlis priklauso ne tik nuo finansinės žmogaus situacijos, bet ir tuo verslo sektoriuje esančios sumaišties ir neteisybės.
Jos manymu, nuolat keičiami PVM ir GPM mokesčiai įveda nepastovumą, dėl kurio mažose įmonėse dirbantiems darbuotojams sunku susigaudyti.
„Kur nors regione esančioje įmonėje dirba nuo vieno iki keturių darbuotojų. Kas gali susekti visus šitus pasikeitimus ir poįstatyminius aktus, kurie veikia verslą? Mes nenorime būti vagys, norime išlaikyti savo šeimas ir būti atsakingi už savo darbuotojus.
Tačiau tokie dalykai, kaip statybininko kortelė, sudarys dar didesnę administracinę naštą tam paprastam darbuotojui ir mažai įmonei. Mes tiek kovojome, kad išnyktų tie darbo pažymėjimai...“ – kalbėjo specialistė.
Ji pripažino, kad didžiausias šešėlis yra ten, kur egzistuoja „furgoninė propaganda“, tačiau pridūrė, jog reikėtų pasižiūrėti ir į menkas smulkiojo verslo galimybes konkuruoti su didžiosiomis įmonėmis.
„Net ir pačiuose mažiausiose viešuosiuose pirkimuose klesti korupcija“, – tvirtino ji.
Pakeitimai – nekokybiški
Jai pritarė ir Lietuvos laisvosios rinkos instituto ekspertė Ieva Valeškaitė, kuri stebėjosi, kad kartais mokesčių pakeitimai vyksta kas dvi savaites net neįsigilinus į jų įtaką verslui, šešėlio mažinimui ir t.t.
„Pakeitimai vyksta dažnai ir ne visi kokybiškai. Šita našta verlui yra didžiulė, itin smulkiajam, nes jie patys vienu metu ir sprendžia finansavimo klausimus, ir apskaitą tvarko, o dažnai po darbo tampa ir valytojais.
Ta administracinė našta per metus mažoms įmonėms užima apie dešimt procentų laiko“, – skaičiavo Lietuvos laisvosios rinkos instituto ekspertė.
