Kaip kiek anksčiau pranešė Energetikos ministerija, viena svarbiausių ministerijos parengto plano dalių – elektros perdavimo tinklų infrastruktūros parengimas. Joje numatyti stambiausi infrastruktūros objektai ir konkrečios jų įgyvendinimo datos: „LitPol Link“ jungties išplėtimas, naujo jūrinio kabelio su Lenkija „Harmony Link“ statyba, Šiaurės rytų Lietuvos elektros perdavimo tinklo optimizavimas.
Vienas esminių darbų – sinchroninių kompensatorių perdavimo tinkluose įrengimas, kuris bus vykdomas dviem etapais. Pirmasis etapas bus užbaigtas iki 2022 m. pabaigos, o antrasis – iki 2024 m. pabaigos. Taip pat 2023-2024 m. Lietuvoje turės būti įdiegti elektros energetikos sistemos dažnio stabilumo vertinimo bei automatiniai generacijos valdymo įrankiai.
Anot ministerijos, plane svarbios ir Lietuvos elektros energetikos sistemos stabilumo, patikimumo bei reikalingų elektros energijos gamybos šaltinių valdymo priemonės, įskaitant priemones, reikalingas elektros energetikos sistemai dirbti izoliuotai.
Iki 2021 m. pabaigos turės būti susitarta su Lenkijos ir Švedijos perdavimo tinklų operatoriais dėl bendradarbiavimo izoliuoto elektros energetikos sistemos darbo atveju – tiek užtikrinant izoliuotą sistemos bandymą iki sinchronizacijos su kontinentinės Europos elektros tinklais, tiek ir kartu sudarant galimybes dirbti izoliuotai, esant nenumatytam poreikiui.
Plane numatoma, kad iki pat sinchronizacijos su kontinentinės Europos tinklais kasmet turės būti nustatomas elektros energijos gamintojų teikiamų sisteminių paslaugų prieinamumas ir užtikrinamas jų patikimumas.
Bendradarbiaujant su Latvija ir Estija iki 2024 m. pabaigos turės būti sukurtas Baltijos šalių elektros energetikos sistemų valdymo blokas, o, kaip pažymi ministerija, sklandžiam desinchronizacijos procesui užtikrinti turės būti parengtos desinchronizacijos teisinės ir techninės sąlygos.
Sinchronizacijos projektą ir plane numatytas priemones įgyvendins elektros energijos perdavimo sistemos operatorius „Litgrid“. Šio plano įgyvendinimą koordinuos Energetikos ministerija.
ELTA primena, kad Baltijos šalių elektros sistema iki šiol veikia sinchroniniu režimu sovietiniame BRELL žiede ir yra valdoma iš Maskvos. Pernai birželį buvo pasirašytas politinis susitarimas tarp trijų Baltijos šalių, Lenkijos ir EK, kuriame numatyta, kad Baltijos elektros energetikos sistema iki 2025 metų sinchroniškai veiks su Europos tinklais.
Lietuva yra priėmusi sprendimą neįsileisti elektros iš Baltarusijos, kai pradės veikti Astravo AE. Tokį sprendimą yra priėmusi ir Lenkija. Lietuvos ir Latvijos pozicijos Astravo AE atžvilgiu buvo išsiskyrusios. Latviai nerodė didelio solidarumo Lietuvos interesui, kad kaimyninės šalys ateityje taip pat neįsileistų Astravo AE energijos į savo rinkas.
