Pirmą dalį skaitykiteemigrantai-svarsto-atsisakyti-ir-namu-ir-nauju-mercedes-benz-i--11725979/"="">emigrantai-svarsto-atsisakyti-ir-namu-ir-nauju-mercedes-benz-i--11725979/"" target="_blank"> čia.
Po sekmadieninių mišių nedidelėje kavinėje pasikalbėti su „Lietuvos ryto“ korespondente susirinko būrelis vyresnių moterų.
Vienas į šią šalį atvijo noras uždirbti, kitos atvyko pas vaikus ir pasiliko.
Impozantiškoji Gražina Klaipėdoje dirbo parduotuvės vedėja. Šiuo metu moteris užsiima nekilnojamojo turto nuoma.
Į Londoną ją daugiau kaip prieš du dešimtmečius atginė ne tik noras užsidirbti, bet ir šeimoje patiriamas smurtas. Dirbdama kambarine moteris per dieną turėdavo sutvarkyti 15 kambarių.
„Dėl Lietuvos esu nubraukusi ne vieną ašarą. Gelbėjo tik Dievas, bažnyčia ir darbas. Kai išeisiu į pensiją, tikrai grįšiu į gimtinę. Ten mano namai. Todėl ir buto nepardaviau“, – žadėjo Gražina.
Pokalbyje dalyvavo ir Liuda, kuri buvo grįžusi iš emigracijos, septynerius metus praleido Lietuvoje, bet vieną dieną susikrovė lagaminus ir vėl atvyko į Londoną. Kodėl?
„Todėl, kad Lietuvoje už tą pensiją, kurią ten gavau, negalėjau pragyventi“, – sakė moteris. Kitos traukė ją per dantį.
„Jūs tik pažiūrėkite, kokia ji liesa. Kalti tie septyneri metai Lietuvoje“, – juokėsi energingai nusiteikusios viena per kitą savo istorijas pasakojusios moterys.
Pensija – per maža
Tačiau priešingai, nei žadėjo Gražina, pensijos sulaukusios moterys nesusikrovė lagaminų ir negrįžo į Lietuvą.
Sakė, kai Lietuvoje mokama tokia pensija, jos net neįsivaizduoja, kaip reikėtų iš jos gyventi. Gauna nuo 100 iki 200 eurų.
O Jungtinėje Karalystėje kas savaitę, priklausomai nuo dirbtų metų ir lietuviškos pensijos dydžio, į vienų sąskaitą įkrinta 83 svarai (92 eurai), į kitų – 150 svarų (167 eurai).
Moterys viena per kitą pasakojo, kad su Lietuva jas jau mažai kas sieja. Daugumos jų vaikai irgi emigracijoje, su draugais ir giminėmis ryšiai nutrūkę.
„Aš jau ir vyrą čia palaidojau, niekur nebevažiuosiu“, – sakė kaunietė Irena.
Sugrįžti į gimtinę traukia tik begalinis jos ilgesys, gimtinės kvapas. Neretai į kelionę susiruošia, kai reikia sutvarkyti kapus ar apsilankyti pas gydytojus.
„Lietuvoje likusioms pažįstamoms sakau, kad nesiskųstų, jog tenka laukti eilėse. Jei vienos procedūros Lietuvoje reikia laukti tris mėnesius, čia – ir devynis“, – pagyrų gimtinės medicinai negailėjo Onutė.
Paprastai jos renkasi privačias paslaugas.
„Susimokame, nes daugiau garantijų, kad gausime kokybiškas paslaugas“, – patikino pašnekovės.
Daug tikisi iš prezidento
Moterys pasakojo, kad akylai stebi kiekvieną naujojo prezidento Gitano Nausėdos darbą ir deda daug vilčių, kad dabar Lietuvoje gali daug kas pasikeisti. Tik prašo leisti jam dirbti.
Moterys stebisi, kodėl pensininkai Lietuvoje turi pirkti miesto transporto bilietus. Londone jos važinėja nemokamai. Jos nesupranta, kodėl gimtinėje tokie brangūs maisto produktai.
„Londone už svarą galima daug ką nusipirkti. Vargstantiems yra suformuoti rinkiniai, kurie irgi svarą tekainuoja. O juk daugelis mūsų prieš du dešimtmečius nuo to čia ir pradėjome.
Susirinkome gatvėje baldus, drabužius. Jie buvo tokie kokybiški, kad darbdaviai klausdavo, kur mes juos perkame. Sakydavome, kad Lietuvoje“, – apie nelengvą pradžią dabar su šypsena prisimena Onutė.
Ne viena jų svajoja grįžti į Lietuvą. Viena galvoja jau kitąmet, kita – kai anūkai paaugs.
„Kiekvieną kartą verkiu palikdama Lietuvą.
Atrodo, kad net oras ten kvepia. Jei ne sūnus ir anūkas, nė dienos čia nebūčiau – pėsčiomis pareičiau“, – susigraudino Irena.
Emigrantų galvosūkis
Pernai į Lietuvą iš Jungtinės Karalystės grįžo 7,6 tūkst. žmonių – trečdaliu daugiau nei 2017-aisiais. Tai rodo oficiali statistika.
Lietuvių bendruomenės pirmininkė Dalia Asanavičiūtė mano, kad per artimiausius metus bus galima matyti dar didesnius grįžtančiųjų skaičius.
Pasak jos, dėl „Brexit“ smukęs svaro kursas euro atžvilgiu mažina realias lietuvių emigrantų pajamas, ir tai gali paskatinti dar didesnę dalį jų grįžti į Lietuvą arba persikelti iš Londono į pigesnius Jungtinės Karalystės miestus.
„Ar pastebėjote, kiek Londone benamių? Jie jau nebetelpa nakvynės namuose. Nesakau, kad tai lietuviai, bet Londone gyventi jau be galo brangu.
Brangsta produktai ir prekės, todėl žemesnės kvalifikacijos darbus dirbantys lietuviai jau keliasi iš Londono į pigesnes vietoves, kur pigesnė nuoma, kur tą patį minimumą uždirbdamas išleidi šiek tiek mažiau ir gali turėti šiek tiek kokybiškesnį gyvenimą“, – sakė bendruomenės pirmininkė.
Jos teigimu, norint oriai pragyventi Londone per mėnesį reikia uždirbti apie 2500 svarų (2800 eurų) į rankas. Pasak jos, emigrantų, ateityje planuojančių grįžti į Lietuvą ir įsigyti būstą ar kitą didesnės vertės turtą, santaupos nuo „Brexit“ referendumo pastebimai nuvertėjo.
Ji sakė vis dažniau girdinti, kad dirbant Lietuvoje taip, kaip dirbama emigracijoje, galima neblogai uždirbti: „Nemažai čia dirbančių gali tik kambariuką išsinuomoti, o Lietuvoje galėtų turėti visą butą. Žmonės jau lygina ir tuos dalykus. Tik jiems baisu dėl pajamų, jie klausia, ar turės darbą, ar uždirbs tiek, kad galėtų oriai gyventi.“
Bendruomenės pirmininkė pažėrė nemažai kritikos Lietuvos merams, kurie skundžiasi, kad yra darbų, bet nėra žmonių.
„O kai paklausiu, kur rasti informaciją apie tuos darbus, sako: „Atsidarykite savivaldybės puslapį ir rasite.“
Bet čia gyvenantys žmonės neturi kada tuo užsiimti ir gal net nežino, kad tokie puslapiai yra. Būtų gerai, kad darbo pasiūla pasiektų mus tinkamais kanalais. Imkite pavyzdį iš britų.
Yra specialūs interneto portalai ir žmonės žino, kad ten galima ieškoti darbo. Juk grįžimas į Lietuvą jiems yra antroji emigracija. Žmonės turi būti tikri ir dėl darbo, ir dėl pajamų.
Todėl paprastai ieško darbo dar neišvykę į Lietuvą. Jei darbo skelbimai mus pasiektų prieinamais kanalais, tai pagreitintų grįžimą į namus“, – įsitikinusi lietuvių bendruomenės pirmininkė.
Prasidėjo emigrantų registracija
Šiuo metu Jungtinėje Karalystėje gyvena beveik keturi milijonai ES šalių piliečių. Jie gali registruotis dėl gyventojo statuso suteikimo po „Brexit“.
Tie europiečiai, kurie Didžiojoje Britanijoje iki to meto bus išgyvenę bent penkerius metus, turės teisę gauti nuolatinio gyventojo statusą. Tai jiems suteiks teisę likti šalyje neribotą laiką.
Mažiau nei penkerius metus išgyvenę ES piliečiai galės siekti, kad jiems būtų suteiktas laikino gyventojo statusas. Tai jiems leis šalyje gyventi dar penkerius metus. Leidimui pasibaigus jie galės siekti gauti nuolatinio gyventojo statusą.
Iki šiol tokius prašymus pateikė tik apie milijoną žmonių.
Naujasis premjeras B.Johnsonas sakė pageidaujantis, kad po „Brexit“ būtų įvesta sistema, pagal kurią būtų leidžiama atvykti pageidaujamas profesijas įgijusiems imigrantams.
Kiek uždirbama Jungtinėje Karalystėje?
Vidutinis atlyginimas Jungtinėje Karalystėje siekia apie 570 svarų (636 eurus) per savaitę arba 2280 svarų (2545 eurus) per mėnesį.
Minimali alga balandį, oficialiais duomenimis, siekė 8,21 svaro (9,16 euro) per valandą – dirbant 8 valandas per dieną, per mėnesį uždirbama 1313 svarų (1465 eurus).
