Sėdate į pavėžėjo automobilį – veliatės į galimai nekontroliuojamą sandorį

„Uber“ ir „Bolt“ platformos į Lietuvą prieš kelerius metus atnešė gražią dalijimosi ekonomikos idėją. Deja, panašu, kad ši idėja blėsta – vis daugiau pavėžėjų paslaugomis besinaudojančių keleivių skundžiasi nepatogiomis, rizikingomis kelionėmis su iš užsienio, dažniausiai iš Ukrainos ar Moldovos, atvykusiais vairuotojais.

Sėdate į pavežėjo automobilį – veliatės į galimai nekontroliuojamą sandorį.<br>D.Umbraso nuotr.
Sėdate į pavežėjo automobilį – veliatės į galimai nekontroliuojamą sandorį.<br>D.Umbraso nuotr.
Galimybės kontroliuoti pavežėjimo paslaugas teikiančius užsieniečius praktiškai nėra.<br>D.Umbraso nuotr.
Galimybės kontroliuoti pavežėjimo paslaugas teikiančius užsieniečius praktiškai nėra.<br>D.Umbraso nuotr.
Galimybės kontroliuoti pavežėjimo paslaugas teikiančius užsieniečius praktiškai nėra.<br>M.Patašiaus nuotr.
Galimybės kontroliuoti pavežėjimo paslaugas teikiančius užsieniečius praktiškai nėra.<br>M.Patašiaus nuotr.
Galimybės kontroliuoti pavežėjimo paslaugas teikiančius užsieniečius praktiškai nėra.<br>G.Bitvinsko nuotr.
Galimybės kontroliuoti pavežėjimo paslaugas teikiančius užsieniečius praktiškai nėra.<br>G.Bitvinsko nuotr.
Daugiau nuotraukų (4)

Lrytas.lt

Sep 16, 2019, 7:06 PM, atnaujinta Sep 17, 2019, 9:18 AM

Tiesa, aiškėja, kad priimti skundų nėra kam – nė viena Lietuvoje veikianti institucija neturi galimybės reguliuoti užsieniečių, dirbančių pavėžėjimo sektoriuje.

Kontroliuoti nėra kam?

Pagrindinės problemos, kurias sukelia pavežimo paslaugas teikiantys užsieniečiai, dažniausiai kyla dėl miesto perimetro neišmanymo, nustatytos tvarkos, kelio darbų ar eismo ribojimo nežinojimo, kalbos nemokėjimo. Tai neretai sukelia neatsargų elgesį kelyje, kuris kelia pavojų keleivių ir kitų eismo dalyvių sveikatai, o kartu apsunkina ir kai kuriais atvejais gerokai prailgina keliones įprastais maršrutais.

Tačiau panašu, kad nė viena Lietuvoje veikianti institucija negali užtikrinti reikiamos tokių paslaugų teikėjų kontrolės.

Valstybinės darbo inspekcijos (VDI) patarėja komunikacijai Jurgita Kažukauskaitė-Sarnickienė patvirtino, kad problema dėl pavėžėjų iš Ukrainos ir Moldovos išties egzistuoja. VDI susiduria su pačių pavėžėjų skundais, kai į šią instituciją kreipiasi tokias paslaugas teikiantys lietuviai.

„Situacija yra tokia: dažniausiai pavėžėjų paslaugas teikiantys asmenys iš užsienio nebūna sudarę darbo sutarties ir savo veiklą vykdo pagal civilinį kodeksą, darbo inspekcija neturi teisės jų kontroliuoti. Darbo inspekcija remiasi darbo teise, todėl jei pavėžėjai iš Moldovos ar Ukrainos dirbtų pagal darbo sutartį, būtų galima juos kontroliuoti“, – portalui lrytas.lt teigė J.Kažukauskaitė-Sarnickienė.

Oficialioje Susisiekimo ministerijos pozicijoje Ukrainos ir Moldovos piliečių, teikiančių pavežimo paslaugas Lietuvoje, klausimu nurodoma, kad jei asmuo atitinka keliamus reikalavimus ir turi reikiamus dokumentus, nėra svarbu, kokios šalies pilietis vykdo su pavėžėjimo paslaugomis susijusią veiklą.

Vairuotojams partneriams keliami reikalavimai, vadovaujantis minėtų platformų taisyklėmis, yra vienodi nepriklausomai nuo vairuotojų kilmės šalies ir pilietybės, paremti vietos įstatymais bei visame pasaulyje bendromis platformos nuostatomis.

Taksi bendrovės „Amber Vilnius“ („A2B“) direktorius Tomas Peleckas atkreipė dėmesį, kad pavėžėjų paslaugas teikiančių užsieniečių kontrolę apsunkina ir tai, kad pavėžėjų automobiliai, skirtingai nei taksi paslaugų tiekėjų automobiliai, neturi būti apipavidalinti specialiais skiriamaisiais ženklais, juose neprivalu įrengti plombuotus, kasmet tikrinamus taksometrus, skirtus kelionės kainai skaičiuoti, pavėžėjų automobilių techninė priežiūra atliekama asmeniniams automobiliams nustatyta tvarka.

„Maža to, taksistams galioja 0,00 promilių reikalavimas. O pavėžėjui įpūtus 0,3 promilės, policijos pareigūnai jo bausti negalės, nes nebus galimybių nustatyti, ar vairuotojas teikia pavežimo paslaugas, ar tiesiog veža draugus, gimines ir artimuosius“, – situaciją komentavo T.Peleckas.

Paslaugas teikia, bet veiklos neapskaito?

Panašu, kad svertų, galinčių apriboti ar sukontroliuoti ukrainiečius ar moldavus, Lietuvoje užsiimančius pavėžėjimo paslaugomis, neturi ir Valstybinė mokesčių inspekcija (VMI).

VMI yra nustačiusi, kad jei ne Europos Sąjungos pilietis atvyko į Lietuvą ir nori vykdyti pavėžėjo veiklą tęstinį laiką, jis (kaip ir Lietuvos pilietis) turėtų registruoti individualią veiklą pagal pažymą. Vasarą pagal individualios veiklos pažymą šia veikla vertėsi vos 9 ukrainiečiai.

VMI Teisės departamento direktorė Rasa Virvilienė taip pat pabrėžė, kad daryti kokias nors išvadas remiantis tik individualios veiklos pagal pažymą statistika būtų netikslu. Taip yra dėl labai paprastos priežasties – Ukrainos bei kitų šalių gyventojai Lietuvoje gali dirbti ir pagal darbo sutartį ar įsigiję verslo liudijimą.

Tačiau jei, VDI atstovų teigimu, jie nekontroliuoja pavėžėjų iš užsienio, nes šie Lietuvoje dirba ne pagal darbo sutartis, o VMI tėra užregistravusi 9 pagal individualios veiklos pažymą dirbančius ukrainiečius ir tvirtina, kad tai neleidžia daryti jokių išvadų, kyla klausimas, kokiu formatu dirba pavėžėjai iš Ukrainos ir Moldovos.

Pasak „Amber Vilnius“ vadovo, atsakymas paprastas – nelegaliu, nes skaičiai toli gražu neatitinka realybės.

Ukrainos, rečiau ir Moldovos piliečiai į Lietuvą teikti minėtų paslaugų kartais atvyksta grupėmis, jų veikla kai kuriais atvejais nebūna oficialiai įforminta. Tai liudija ir valstybinių institucijų – VMI ir VDI – pozicijos. VMI mano, kad kontrolę atlieka VDI, o VDI tiki, kad kontrolė priklauso VMI.

„Saugumas kelyje, taksi automobilyje ir mokestinių prievolių vykdymas yra tai, kas ilgus metus neleido, neleidžia ir neleis liberalizuoti taksi paslaugų rinkos. Kasdienė praktika, kai mieste nuolat zuja „Toyota Prius“ automobiliai, pervežantys nelabai aišku ką – draugus, šeimos narius ar klientus, besinaudojančius pavėžėjimo paslaugomis, kaip kad dažniausiai ir būna, bei reguliavimo stoka aiškiai parodo, kad rinka yra išsikreipusi, todėl kalbėti apie pavežimo paslaugų skaidrumą ir saugumą tampa nebeįmanoma“, – sakė T.Peleckas.

Galimybes išvengti mokestinių atsakomybių Ukrainos piliečiai išnaudoja naudodamiesi biometriniais pasais, kurie ukrainiečiams leidžia būti Lietuvoje iki 3 mėnesių per pusę metų. 3 mėnesius išdirbę Lietuvoje, Ukrainos piliečiai grįžta į tėvynę, o praėjus pusės metų laikotarpiui vėl 3 mėnesiams atvykstaį Lietuvą.

UAB „Lrytas“,
Gedimino 12A, LT-01103, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus webmaster@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2022 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.