„Šiandien infrastruktūra Lietuvoje yra per didelė, palyginti su gyventojų skaičiumi ir matome, kad rugsėjo pirmąją yra tuščios mokyklos, į kurias neateina nė vienas moksleivis, tačiau tos mokyklos yra šildomos, ten valoma, tvarkoma, elektra tiekiama, tai vienas iš tokių būdų sutaupyti. Kitas dalykas, labai daug lėšų išleidžiama iš socialinės apsaugos ir darbo sferos, įvairiems mokymams, kurie neefektyvūs“, – žurnalistams po susitikimo su prezidentu sakė Lietuvos verslo konfederacijos prezidentas Valdas Sutkus.
„Neatneša naudos, o išlaidos didžiulės“, – pridūrė jis.
Jis taip pat pabrėžė, kad didelis rezervas yra šešėlinė ekonomika, „geras šeimininkas turėtų sutvarkyti“, kad pinigai būtų panaudojami racionaliai.
Be to, anot V. Sutkaus, sutaupyti būtų galima parduodant arba išnuomojant neefektyviai valstybės valdomą nekilnojamąjį turtą.
Pasak Lietuvos darbdavių konfederacijos generalinis direktoriaus Danuko Arlausko, verslo atstovai išsakė poziciją, jog svarbu didinti vertę įmonėse, todėl reinvesticijos turėtų būti neapmokestintos.
„Daug moralizuojama, kad verslas neinvestuoja, bet kai jis investuoja, tada reikia mokėti mokesčius, o estai žengia paprastu keliu, jei uždirbai milijoną, tai milijoną investuoji į naujas darbo vietas, tai nėra apmokestinama“, – žurnalistams sakė D. Arlauskas.
G. Nausėda su verslo atstovais aptarė savo pasiūlymus Seimo rudens sesijai. Kiek anksčiau jis apie tai kalbėjosi su Vyriausybės ir profsąjungų atstovais.
Prezidento atstovas spaudai Antanas Bubnelis BNS sakė, kad tokio formato susitikimai vyks nuolat, kai prezidentas siūlys įstatymų pakeitimus.
„Logika yra tokia, kad yra pateikiamos idėjos, yra aptariamos su pagrindinėmis suinteresuotomis grupėmis ir tada formuluojami galutiniai teisės aktai. Taip daroma šiuo atveju, taip ketiname dirbti ateityje“, – BNS sakė jis.
