„Nepamiršk paklausti, iš kur juos atvežė“, – priminė Stefanas Klippsteinas savo bičiulei Claudiai. Claudia Berlyne ruošiasi susitikti su nelegaliais prekiautojais šunimis.
Stefanas rūpinasi gyvūnų apsauga – jis kone kasdien internete ieško įtartinų skelbimų ir apie juos praneša teisėsaugai. Claudia jam padeda – susitinka su pardavėjais apsimesdama potencialia pirkėja. Šįsyk jai nori parduoti Maltos bišono mažylį. Operacijoje dalyvauja ir policija.
„Jei duosiu sutartą ženklą, greitai prieikite, gerai?“, – moteris prašo policininkų.
Jie kartu su Stefanu iš priedangos stebi, kas vyksta. Įtampa auga – iš ištaigingo juodo limuzino išlipa trys asmenys, greičiausiai – išeiviai iš Serbijos. Už akivaizdžiai ligotą šunytį jie prašo 500 eurų. Ar šuo skiepytas, prekeiviai nežino. Uždavusi dar porą klausimų, Claudia ima gyvūną į rankas ir siunčia ženklą policininkams. Šie pribėgę nelegalius prekybininkus sulaiko.
Šunys iš Rumunijos
Šis atvejis Berlyne – vienas iš daugelio pavyzdžių, kas vyksta nelegalioje šunų rinkoje Vokietijoje ir Europoje apskritai.
Europos Komisijos tyrimas atskleidė, kad kasmet Bendrijos ribose nelegaliai pervežama per pusę milijono šunų: sergančių, neskiepytų, padirbtais dokumentais ar apskritai be jų. Tokius augintinius perkantys, tik ne visas detales žinantys žmonės būna apgauti, o gyvūnai neilgai trukus po sandorio nudvesia.
Už tai tarpininkai susirenka didžiules sumas. Aktyvistai tvirtina, kad nelegaliai šunimis prekiaujantys asmenys susižeria tokį pelną, kurį galima prilyginti narkotikų mafijos uždarbiui.
Tarptautinė gyvūnų apsaugos organizacija „Vier Pfoten“ apskaičiavo, kad vien internetiniame aukcione „eBay“ visame pasaulyje kasmet parduodama apie 2,3 mln. šunų. Daugeliu atvejų augintiniai – nelegalūs. Turint omenyje, kad už vieną šunytį sumokama apie 700 eurų, privatūs pardavėjai per metus susišluoja apie 1,6 mlrd. eurų.
„Be jokių abejonių, reikia kalbėti apie organizuotą nusikalstamumą“, – portalui dw.com sakė Vokietijos gyvūnų apsaugos sąjungos atstovė Lea Schmitz.
Aktyvistų duomenimis, daugiausia šunų į Vokietiją atvežama iš Rumunijos. Po jos rikiuojasi Vengrija, Serbija ir Bulgarija. Dažniausiai prekeiviai klientų ieško internete.
Godūs „gyvūnų gynėjai“
Schema, kaip veikia šunų pardavėjai, gana paprasta: grynaveislius šunyčius nelegaliai veisia Pietryčių Europoje, o juos už didelius pinigus parduoda Vakarų Europoje.
Tačiau pastaruoju metu ėmė populiarėti dar viena strategija. Pietryčių Europoje daug valkataujančių šunų. Juos sugaudo ir apgyvendina prieglaudose – jei per nustatytą laiką gyvūnų niekas nepasiima, juos užmigdo, rašo dw.com.
Į bėdą pakliuvusiais šunimis rūpinasi vietos ir tarptautinės organizacijos. Tačiau, kad ir kaip keistai tai nuskambės, būtent tai ir leido išsivystyti nelegaliam verslui. St.Klippsteinas apie schemą, pagal kurią veikiama, žino iš nuogirdų. „Jie pasakoja, kad gelbėja benamius gyvūnus, į prieglaudas priima po 60-70 šunų, o per feisbuką juos parduoda naujiems šeimininkams. Yra tokių, kurie oficialiai įkūrė įmones, besiverčiančias gyvūnų gabenimu iš Rytų į Vakarų Europą“, – pasakojo aktyvistas.
Todėl šunų pardavėjai Vokietijoje dažniausiai bendradarbiauja su tarpininkais Rytų Europoje. Gyvūnus neretai veža nepaskiepytus, su padirbtais dokumentais, kuriuos išrašo korumpuoti veterinarai – prekeiviai nelinkę leisti poros šimtų eurų skiepams ir oficialiems dokumentams.
25 tūkstančiai už 40 šunų
Rumunijoje su nelegaliu verslu kovoja vokiečių aktyvisto kolega Marius Chirca. Anksčiau banke dirbęs vyras prieš šešerius metus iš jo išėjo ir įkūrė naminių gyvūnų prieglaudą. M.Chirca bando pričiupti kontrabandininkus ir pakeisti vietos įstatymus. Tiek M.Chirkai, tiek St.Klippsteinui ne kartą teko atlaikyti sukčių užpuolimus.
Aktyvistas iš Rumunijos atskleidė, kaip kontrabandininkams pasiseka susikrauti penkiaženklį uždarbį. „Taip vadinamieji gyvūnų „gynėjai“ skelbiasi, kad jiems reikia pinigų transportui. Vokiečiai, italai, britai jiems sumoka – taip sukapsi apie pora tūkstančių eurų. Kitame etape renkami pinigai neva vakcinai, pasams ir panašiai. Už 30-40 šunų nesudėtingai galima surinkti 20-25 tūkst. eurų“, – kalbėjo rumunas.
Priešingai nei Austrijoje ir Šveicarijoje, kur prekyba šunyčiais internetu draudžiama, nei Vokietijoje, nei kitur ES panašių priemonių imtis neketinama.
