Sąlygos darbo rinkoje vis dar palankios gyventojams – darbuotojų stinga, o tai lemia gana spartų darbo užmokesčio augimą, teigia Lietuvos banko analitikai. Vis dėlto dėl palankesnių migracijos srautų (šių metų sausio–liepos mėnesiais į Lietuvą atvyko 6,1 tūkst. daugiau gyventojų, nei išvyko) ir santūriau vertinamo gyventojų poreikio ateityje dėl išaugusio užsienio rinkų neapibrėžtumo įtampa darbo rinkoje nustojo augti. Todėl ir darbo užmokestis artimiausiais metais turėtų kilti lėčiau. Lietuvos bankas prognozuoja, kad šiemet 8,5 proc. sieksiantis darbo atlygio augimas jau kitais metais sulėtės iki 6,7 procento.
„Nors iš pažiūros darbuotojų aukso amžius tęsiasi ir atlyginimai kyla gerokai greičiau nei kainos, privalome išlikti budrūs, atsakingai prisiimti naujus finansinius įsipareigojimus ir prireikus kaupti finansinį rezervą, – kalbėjo Lietuvos banko Ekonomikos ir finansinio stabilumo tarnybos direktorius Gediminas Šimkus. – Atlyginimai auga įspūdingais tempais, vartojimas didėja, tačiau tai trunka tam tikrą laiką, o įsipareigojimai prisiimami ilgam“.
Kol kas Lietuvoje pasitikėjimo ūkiu rodikliai tebėra aukšti, o ekonomikos plėtra pirmąjį pusmetį buvo labai sparti. Anot G.Šimkaus, gyventojų disponuojamos pajamos auga taip sparčiai, kad dalis jų skiriama taupyti.
Įspūdingas ir investicijų augimas. Tam impulsą davė aktyvesnis ES fondų panaudojimas: šiemet šių investicijoms skirtų lėšų į Lietuvą atkeliavo 68 proc. daugiau nei pernai. Tačiau valdžios sektoriaus investicijos, G.Šimkaus manymu, kitais metais jau mažės – vargiai jos išliks tokios, kaip šiemet. Kita mažėsiančių investicijų priežastis – sumenkusi paklausa užsienio rinkose. Tai susiję su pasaulio ekonomikos raida. Tikėtina, kad dėl to verslas atsargiau planuos savo investicijas.
Prieš keletą metų išaugusios investicijos leido gerokai išplėsti gamybos pajėgumus, todėl iki šiol nemenkai auga pramonė ir eksportas. Vis dėlto naujų pramonės užsakymų skaičius Lietuvoje veikiančioms įmonėms mažėja. Tai, pasak G.Šimkaus, vienas ženklų, dėl ko į ūkio augimą ateityje turime žvelgti atsargiai.
Šiuo metu infliacija panašiai tokia, kokia buvo pernai – šiek tiek viršija 2 procentus. Lietuvos banko spėjimu, tokia ji turėtų būti ir ateityje. Manoma, kad kitais metais kainos didės 2,2 procento. Bene labiausiai brangs paslaugos – jų kainos, tikėtina, kils 5 proc. per metus. Tai reiškia, kad paslaugų kainos ir toliau labiausiai prisidės prie bendro kainų augimo ir lems maždaug pusę visos infliacijos. Šiuos metus turėtume baigti su 2,3 proc. infliacija.
Maisto kainos šiais metais ūgtelėjusios – jos bendroje infliacijoje vaidina didesnį vaidmenį nei pernai. Šiek tiek daugiau nei metų pradžioje didėja apdoroto maisto kainos, bet ypač daug pastaruoju metu kyla neapdoroto maisto, ypač daržovių, kainos. Vien daržovės dėl prasto derliaus per metus brango kone 40 procentų.
Bet yra ir kitų priežasčių, kodėl kainos augo. Tarkime, didesni akcizai alkoholiui ir tabakui.
Vis dėlto, palyginus prognozuojamą infliaciją ir numatomą algų augimą, matyti, kad gyventojų perkamoji galia didės, nors tai vyks lėčiau, nei dabar.
Lietuvos banko spėjimu, šiais metais Lietuvos ekonomika augs 3,7 proc., kitais metais ūkio augimas sulėtės iki 2,5 procento. „Šalies ūkis šiemet augo sparčiau, nei prognozuota, ir sparčiau nei pernai. Vis dėlto toks išskirtinis ekonomikos atsparumas nebus amžinas. Viena po kitos yra karpomos pagrindinių Lietuvos užsienio prekybos partnerių ūkio plėtros prognozės, tad ir Lietuvos bendrasis vidaus produktas ateityje augs lėčiau“, – komentavo G.Šimkus.
