Ekonominėmis prognozėmis grindžiamas valstybės išlaidų ir pajamų planas – kasmetis FM darbas, bet šįmet neaiškumo ir intrigos, kokie bus galutiniai jo rodikliai, ko gero, daugiau nei ankstesniais metais.
Parlamentarai visuomet pateikia gausybę siūlymų, didinančių išlaidas, daugiau skirti pinigų prašo ir valstybės institucijos. Finansų ministras V.Šapoka prasitarė, kad šįmet tokių pageidavimų suma gali siekti ir porą milijardų eurų.
Žinoma, panašiai vyksta kasmet ir kone visos Vyriausybės nesuplanuotos išlaidos Seime atmetamos. Bet šįmet maždaug 100 mln. eurų vertės papildomų socialinių išlaidų paketą teikia prezidentas G.Nausėda.
Be to, šalies vadovas, skirtingai nei jo pirmtakė D.Grybauskaitė, mėgusi tik pliekti valdančiuosius, nurodo ir konkrečius biudžeto pajamų šaltinius papildomoms išlaidoms finansuoti.
Visai numoti ranka į reitingus vis auginančio prezidento siūlymus nei Vyriausybei, nei Seimui neišeis, juo labiau kad jie nukreipti į šalies vadovo svarbiausiu politiniu tikslu skelbiamą gerovės valstybės kūrimą – norima padidinti pensijas ir paramą neįgaliesiems.
O koks politikas artėjant Seimo rinkimams drįs nepritarti spartesniam pensijų didinimui, kai pensininkai sudaro vis didesnę rinkėjų dalį?
Tiesa, prezidento nurodyti biudžeto pajamų šaltiniai slypi kitų socialinių sluoksnių kišenėse, o šių žmonių parama politikams ne mažiau svarbi nei pensininkų.
Mažiausiai valdančiųjų prieštaravimų kelia G.Nausėdos pasiūlymas kitąmet neapmokestinamąjį pajamų dydį (NPD) kelti nuo 300 tik iki 330 eurų, o ne iki 400 eurų, kaip planuoja Vyriausybė.
Šią savaitę Seimas po pateikimo jau pritarė įstatymo pataisai, kuri numato kitąmet NPD didinti iki 350 eurų, o nuo 2021-ųjų – iki 400 eurų, bet ne iki 500 eurų, kaip planavo Vyriausybė.
Tai nedaug aukštesni rodikliai, nei siūlo prezidentas.
Šitokiam kompromisui turbūt pritars ir Vyriausybė. Nors NPD didinimas mažina biudžeto pajamas, sparčiai augant atlyginimams tai su kaupu kompensuoja didesnės gyventojų pajamų mokesčio (GPM) įplaukos. Bet jei kitąmet algos kils lėčiau, pajamos iš GPM irgi menkiau augs.
Aišku, spartesnis NPD didinimas leistų nedideles pajamas gaunantiems žmonėms labiau pajusti algų kilimą. Tuo suinteresuoti ir darbdaviai, nes darbo jėgos brangimo naštą jie galėtų iš dalies pasidalyti su valstybe. Be to, didesnės žmonių pajamos skatina ir vartojimą, o jis pastaruoju metu itin svarbus ūkio augimo variklis.
Vis dėlto prastesnės kitų metų prognozės verčia valdančiuosius ieškoti papildomų biudžeto šaltinių. Todėl Seimas po pateikimo pritarė dar vienam valstiečių siūlymui – didinti GPM tarifą nuo 27 proc. iki 32 proc. pajamoms, viršijančioms maždaug 106 tūkst. eurų per metus, kitaip sakant, daug uždirbantiems asmenims.
Tai iš esmės atitinka ir prezidento siūlymus didinti Pelno mokesčio ir GPM tarifus didelėms pajamoms, taip pamažu įvedant šalyje labiau progresinį apmokestinimą, o iš šių šaltinių surinktas pajamas nukreipiant į skurdo ir socialinės nelygybės mažinimą.
Bet ir dalis ekonomistų, ir puse lūpų finansų ministras baiminasi, kad daug uždirbančių asmenų ir pajamų iš kapitalo didesnis apmokestinimas gali smogti Lietuvai kitu lazdos galu – atbaidyti užsienio investuotojus, o lietuvių verslininkus pastūmėti ieškoti prieglobsčio mažesnių mokesčių šalyse.
Šiuos argumentus stiprina tai, kad šįmet Lietuvos bendrasis vidaus produktas (BVP) auga sparčiau, nei prognozuota, pirmiausia – dėl didesnio vidaus vartojimo ir išaugusių investicijų, taip pat ir intensyviau panaudojant ES paramą (šių lėšų gauta 68 proc. daugiau nei pernai).
Bet ES ūkio augimas akivaizdžiai lėtėja. Net ir neištikus ekonominei krizei užsienio verslas gali pristabdyti investicijų į Lietuvą srautus, sulėtinti plėtros mūsų šalyje planus. Mokesčių kapitalui didinimas būtų dar vienas investuotojų entuziazmą slopinantis signalas.
Todėl planuojant kitų metų biudžetą tenka spręsti be galo sudėtingą užduotį – didinti išlaidas socialinėms reikmėms ir kartu skatinti, o ne pristabdyti ūkio augimą, dar ir griežtai laikantis finansinės drausmės.
Šįmet Lietuvos BVP augs 3,7 proc. – triskart sparčiau nei ES vidurkis. Bet kitąmet FM tikisi tik nuo 2,4 iki 2,5 proc. BVP prieaugio.
Lėčiau didėjant dar ir algoms, biudžetas iki šiemečio lygio jau neišsipūs. Vadinasi, būtina atsargiai planuoti išlaidas, juo labiau kad jei šįmet ūkis augo sparčiau, nei planuota, kitąmet gali būti ir atvirkščiai.
Lietuva skubiai skolinasi 30 mln. eurų, kad galėtų gynybai skirti 2 proc. BVP. Mat kiek sparčiau, nei planuota, šįmet augus ūkiui, gynybai skirtos lėšos nesiekė 2 proc. BVP.
Neabejotina, jog Lietuvai svarbu JAV parodyti, kad griežtai vykdomi kariniai įsipareigojimai, bet dėl tokio mechaniško lėšų skyrimo vien dėl statistinių skaičių galima ir pasiginčyti. Bent jau kitose srityse tokių veiksmų, galinčių skatinti formalų lėšų panaudojimą, reikėtų vengti.
