Rugsėjį, tuo pat metu, kai Vilniuje vyko Europos čempionato atrankos varžybos ir keturis kamuolius į lietuvių vartus pasiuntė futbolo žvaigždė Christiano Ronaldo, tarp futbolo sirgalių, atvykusių iš Portugalijos, tikėtina, buvo ir su sportu mažiau susijusių asmenų.
Mat tuo pat metu viešosios įstaigos „Užstato sistemos administratorius“ (USAD) biure bei skaičiavimo centre lankęsi portugalai aiškinosi, kaip gėrimų pakuočių atliekas tvarko mūsų šalis – valstybė, kuri yra įdiegusi moderniausią užstato sistemą ir kurios rezultatai yra vieni geriausių pasaulyje.
Portugalija įsivesti užstato sistemą planuoja 2022-aisiais, Rumunija – taip pat, Škotija ir Malta – 2021-aisiais. Baltarusijoje ši sistema turėtų pradėti veikti kitąmet. Turkija, o galbūt ir Anglija, į traukinį ketina įšokti 2023-iaisiais. Visų šių valstybių atstovai buvo atvykę pasidomėti, kaip užstato sistema veikia pas mus.
Nuo 2022 m. užstato sistemą turės ir Slovakija, kuri, pasekusi Lietuvos pavyzdžiu, pakuotes surinkinės didesnėse nei 300 m2 parduotuvėse, o užstato dydis čia sieks 0,12 Eur už plastikinį (PET) butelį bei 0,1 Eur už skardinę. Vien PET pakuočių Slovakijoje per metus išleidžiama apie 1 mlrd., o surenkama tik 60 proc.
Teisės aktų postūmis
Užstato sistema šiuo metu veikia ne tik 10 Europos valstybių, bet ir Izraelyje, dalyje Kanados ir JAV valstijų, kai kuriose Australijos teritorijose bei kitose šalyse. Apie tokios sistemos diegimą svarstoma Indijoje, Kinijoje, Japonijoje bei kitur.
Kas paskatino šį sujudimą?
„Sujudimas dėl užstato sistemos juntamas daugelyje valstybių. Mūsų žemyne postūmį davė Europos Sąjungos (ES) vienkartinio plastiko direktyva, numatanti, kad kiekviena Bendrijos šalis vėliausiai iki 2029 m. turės surinkti bent 90 proc. PET gėrimų pakuočių. Tokį tikslą įmanoma pasiekti tik su užstato sistema. Visos ją turinčios šalys sutvarko maždaug tokią pakuočių dalį. Tačiau nė viena konteinerinę rūšiavimo sistemą turinti valstybė tokio aukšto rezultato pasiekti dar nesugebėjo“, – paaiškino USAD vadovas Gintaras Varnas.
„Matome ir augantį susidomėjimą užstato sistema kitose – ne ES valstybėse. Tai suprantama, nes plastiko taršos problema kasmet tampa vis aštresnė, o užstato sistema palyginti greitai, nebrangiai ir veiksmingai padeda surinkti gėrimų pakuotes. Juk ir ši tarša dažniausiai yra ne paties plastiko, o mūsų negebėjimo jo surinkti ir tvariai naudoti problema“, – sakė G.Varnas.
Mokosi iš Lietuvos
Augant susidomėjimui užstato sistema, vis dažniau žvilgsniai kreipiami į Lietuvą.
USAD skaičiavimo centre lankėsi delegacijos iš Japonijos, Prancūzijos, Lenkijos, Maltos, Gruzijos, Kinijos, Australijos, Pietų Korėjos, Vengrijos, Kroatijos, Serbijos, Kazachstano ir kitur.
Kodėl jiems įdomi Lietuva?
„Vieni nori susipažinti tik su sistemos veiklos principais, kiti, pavyzdžiui, škotai, nori labai nuodugniai viską išsiaiškinti. Sistemos naudą mums teko pristatyti net Škotijos parlamentarams Edinburge“, – sakė G.Varnas.
Susidomėjimą Lietuva skatina geri sistemos rezultatai bei tai, kad mūsų šalies patirtis – naujausia. „Lietuvoje užstato sistema pradėjo veikti 2016 m. ir nuo to laiko nė viena valstybė Europoje jos dar neįsivedė, o ir iki mūsų to ilgokai nebuvo daroma“, – aiškino USAD vadovas.
Skaičiuoja pakuotės tikslumu
Kadangi Lietuvoje užstato sistema įdiegta vėliausiai, turime moderniausius bei technologiškai pažangiausius taromatus, galinčius greičiau ir efektyviau priimti pakuotes. Taromatai pakuotes atpažįsta pagal formą, svorį, medžiagą, jas automatiškai išrūšiuoja, o dalį jų ir supresuoja. Svečiams visuomet įdomu juos išbandyti ir susipažinti su jų veiklos principais.
Kaip vienas milžiniškas taromatas veikia ir USAD skaičiavimo centras, kuriame suskaičiuojamos, suskirstomos ir perdirbti paruošiamos pakuotės, atvežtos iš rankinio surinkimo punktų visoje Lietuvoje.
„Per metus surenkame apie 600 mln. pakuočių. Tiksliai žinome, iš kurio punkto, kokių ir kiek pakuočių pas mus pateko. Štai todėl Lietuvos užstato sistema yra ir viena preciziškiausių“, – sakė G.Varnas.
Kitas labai svarbus aspektas – užstato sistemos rezultatai Lietuvoje. Kasmet grąžiname 92 proc. visų į rinką išleistų pakuočių.
Lietuvos patirtis parodė, kad palyginti greitai įmanoma įdiegti užstato sistemą ir per trumpą laiką pasiekti aukštus aplinkosauginius tikslus. Būtent šia patirtimi užsienio šalių svečiai dažniausiai ir prašo pasidalyti.
Pavydėtini rezultatai
Pasak Aplinkos ministerijos Atliekų politikos grupės vadovės Agnės Bagočiutės, Lietuvoje 2016-aisiais pradėjusi veikti užstato sistema jau pirmaisiais metais pranoko lūkesčius.
„Jau tada iškeltas tikslas surinkti 55 proc. gėrimų pakuočių buvo įgyvendintas su kaupu – Lietuvos žmonės atnešė 74 proc. visų pakuočių. Įdomu tai, kad nė vienai kitai šaliai pirmaisiais veiklos metais tokių rezultatų pasiekti nepavyko. Pastaraisiais metais per užstato sistemą surenkama ir sutvarkoma per 90 proc. užstato sistemoje dalyvaujančių gėrimų pakuočių, pavyzdžiui, 2018-aisiais PET pakuočių surinkimas siekė 94 proc., stiklinių pakuočių – 86 proc., metalinių – 96 proc. ES ir pasaulyje tai viena efektyviausių bei pažangiausių užstato sistemų. Ji labai smarkiai padidino perdirbamų pakuočių kiekį, nes per šią sistemą surenkama švari, perdirbėjams patraukli antrinė žaliava“, – sakė A.Bagočiutė.
Štai todėl, ant jos, užstato sistema, palyginti su konteinerių sistema, suteikia galimybę didesniems pakuočių perdirbimo tikslams pasiekti. Pavyzdžiui, iki užstato sistemos įvedimo Lietuvoje tebuvo perdirbama trečdalis PET pakuočių, o pernai – kone visos.
Anot pašnekovės, tai yra vienas sėkmingų pavyzdžių, liudijančių, kaip galima įgyvendinti žiedinės ekonomikos principais grįstą atliekų valdymą. Ir valstybėms, kurios rengiasi įsivesti užstato sistemą, jis yra ypač patrauklus. Be to, įvedus užstato sistemą aplinka pastebimai mažiau šiukšlinama gėrimų pakuotėmis, kurios yra vienos dažniausiai gamtoje neatsakingų vartotojų išmetamų pakuočių atliekų.
Žadina smalsumą
Anot A.Bagočiutės, geri pakuočių surenkamumo ir jų sutvarkymo rezultatai kelia smalsumą ir ES, ir kitoms valstybėms, siekiančioms įgyvendinti žiedinės ekonomikos principais grįstą atliekų valdymą.
„Lietuva šia vertinga patirtimi jau pasidalijo su 23 valstybių atstovais – sistemos veikimo principai pristatyti Australijos, Japonijos, Pietų Korėjos, Kinijos, Kambodžos, Gruzijos, Kosovo, Turkijos ir kitų delegacijų atstovams. Šiuo metu šia galimybe domisi Latvijos, Lenkijos, Armėnijos atstovai“, – užsiminė A.Bagočiutė.
Jos teigimu, ES teisės aktuose nėra reikalavimų privalomai įdiegti užstato grąžinimo sistemas – šalys pačios renkasi, jų nuomone, efektyviausias priemones ambicingiems pakuočių atliekų perdirbimo tikslams pasiekti.
Užstato sistemos įvedimas Europoje
Švedija 1984 m.
Islandija 1989 m.
Suomija 1996 m.
Norvegija 1999 m.
Danija 2002 m.
Vokietija 2003 m.
Olandija 2005 m.
Estija 2005 m.
Kroatija 2006 m.
Lietuva 2016 m.
