Straipsnyje aprašoma situacija kai kuriose ES šalyse ir Šveicarijoje. „Lenkijoje darbo rankų trūkumo simboliu tapo švieži kiviai, – rašo NZZ. – Daugelyje darbo skelbimų įmonės giriasi, kad kiekvieną dieną savo darbuotojams tiekia šviežių vaisių.
Reikia pastebėti, kad jauni profesinių mokyklų auklėtiniai, taip pat pramonės įmonių darbuotojai dabar gali sau leisti būti išrankūs. Darbo jėgos deficitas atsispindi augančiose pajamose. Lenkijoje, Čekijoje ir Vengrijoje labai padidėjo darbo užmokestis. Didelė emigracija į Vakarus ir pastarųjų metų ekonomikos bumas sukėlė sausrą darbo rinkose.“
Nepaisant nuosmukio, trūksta darbo rankų
NZZ pažymi, kad, nepaisant ekonomikos nuosmukio, ši problema tapo aktuali ir Vokietijai. Pasak Vokietijos prekybos ir pramonės rūmų, 60 proc. apklaustų įmonių didžiausia rizika laiko kvalifikuotos darbo jėgos trūkumą. Daugiau nei milijonas darbo vietų lieka laisvos.
Ypač prasta padėtis Rytų Vokietijoje, kur trečdalis darbo vietų, kurias įmonės siūlo profesinių mokyklų auklėtiniams, nieko nesudomina. Vokietijos vakaruose yra ketvirtadalis neužimtų jauniems specialistams siūlomų darbo vietų.
„Net Ispanijoje, kuri tebekovoja su dideliu nedarbu, kai kuriose pramonės šakose trūksta darbuotojų. Technologijų koncernas „Sistemas“, kuris, be kita ko, kuria palydovinio ryšio sistemas, kasmet turi kviestis apie 800 specialistų iš užsienio“, – pastebi NZZ.
Šveicarijoje kvalifikuotų darbuotojų trūkumu skundžiasi apie 90 tūkst. mažų ir vidutinių įmonių. Problemos mastas dar nėra didelis, tačiau padėtis tampa vis rimtesnė, nes, neskaitant imigrantų, į pensiją išeina ir pasitraukia iš darbo rinkos daugiau žmonių nei į ją ateina.
Pasiūla neatitinka paklausos
Anot dienraščio, labiausiai ieškoma sergančių ir pagyvenusių žmonių globėjų, elektros monterių, projektų vadovų, programinės įrangos specialistų, klientų konsultantų ir sanitarinių įrenginių montuotojų.
UBS banko ekonomistai prognozuoja, kad ateinantį dešimtmetį Šveicarijoje trūks 690 tūkst. darbuotojų. Kai kuriose pramonės šakose problemą iš dalies išsprendė gamybos procesų automatizavimas ir skaitmeninimas, tačiau, kita vertus, išaugo mašinas bei kompiuterius aptarnaujančių specialistų poreikis.
„Per pastaruosius 20 metų Šveicarijoje aukštos kvalifikacijos darbuotojų poreikis išaugo labiausiai tarp 23 ekonomiškai stipriausių EBPO šalių, o sumažėjo darbų, kuriems atlikti reikalinga vidutinė kvalifikacija“, – rašo „Neue Zuercher Zeitung“.
Anot dienraščio, pagrindinė problema yra ta, kad darbo ieškančių žmonių kvalifikacija neatitinka darbdavių poreikių. Pavyzdžiui, nepaisant to, kad trūksta programinės įrangos specialistų ar inžinierių sistemotechnikų, palyginti daug IT specialistų ieško darbo. Tačiau dažnai jie neturi reikiamos specializacijos arba nėra susipažinę su naujausiomis technologijomis.
Antra Japonija
„Šiuo metu darbo jėgos trūkumą Šveicarija kompensuoja darbuotojais iš užsienio. Dideli atlyginimai šioje šalyje lyg magnetas traukia kvalifikuotus užsieniečius. Tačiau pritraukti darbuotojų darosi vis sunkiau, nes kaimyninių šalių darbo rinkos išgyvena pakilimą, ir ten taip pat yra didelis aukštos kvalifikacijos darbuotojų poreikis. Dėl šios priežasties pastaruoju metu į Šveicariją atvyksta žymiai mažiau kvalifikuotų darbuotojų. Nemažą reikšmę turi ir didėjantis politinis pasipriešinimas imigracijai šioje šalyje“, – konstatuoja dienraštis.
„Jei ši problema nebus išspręsta – ar pritraukiant imigrantus, ar rengiant vietinius specialistus, Šveicariją ir kitas Europos šalis gali ištikti Japonijos likimas, kitaip tariant, tai reikštų susitraukiančią vidaus rinką, investicijų sąstingį, mažą potencialą ir įmones, kurioms trūksta darbo jėgos“, – perspėja Šveicarijos laikraštis „Neue Zuercher Zeitung“.
Parengė Leonas Grybauskas
