Tyrimo duomenys neigia stereotipą, jog tvarumo principų laikymosi ir socialinės atsakomybės iš verslo tikisi tik jaunimas, kitaip dar vadinamoji Y karta. Pasirodo, kompleksišką požiūrį demonstruoja ir vyresnio amžiaus gyventojai.
Tarp Y kartos apibrėžimą atitinkančių 26-35 metų amžiaus respondentų net 74 proc. teigia, kad jiems svarbi prekę pagaminusio ar paslaugą suteikusio verslo reputacija. Dvi vyresnio, 36-45 bei 46-55 metų amžiaus grupės šiuo požiūriu atsilieka nedaug: jose verslo reputacija svarbi 69 proc. gyventojų.
Reputacija – ne paskutinėje vietoje ir vadovams
Tai, kad galutinis produktas ir paslauga nėra atsieti nuo gamintojo ar paslaugos teikėjo, supranta ir vadovai. 68 proc. jų patys linkę rinktis patrauklios reputacijos gamintojus bei paslaugų tiekėjus.
Lietuvos verslo konfederacijos vadovas Valdas Sutkus pastebi, jog daug dėmesio socialinei atsakomybei skiriantys šalies verslininkai šiuo atžvilgiu nesiskiria nuo Vakarų.
„Toks aukštas sprendimų priėmėjų, tarp savo prioritetų įvardinančių reputacijos aspektą, rodo, kad ir verslas, ir vartotojai žvelgia viena kryptimi. Tai nėra vien poreikis iš vartotojų ir atitinkamai jų diktuojama kryptis. Pradedant smulkiomis iniciatyvomis ir baigiant nacionaliniais, masinį aspektą įgavusiais projektais, akivaizdu, kad verslas aktyviai siekia maksimaliai įsitraukti į bendruomenės gyvenimą, būti ten, kur jo reikia labiausiai“, – sako konfederacijos vadovas.
Jo teigimu, faktas, kad apytiksliai du iš trijų klientų mąsto toliau nei siekia lentyna, yra labai pozityvus ženklas, nes tvaraus ir socialiai atsakingo verslo konkurencinis pranašumas įgauna konkrečią formą.
Pasak V. Sutkaus, socialinės atsakomybės dėmuo vertinant reputaciją toli gražu ne visada išskiriamas ir suvokiamas, tačiau iš esmės situaciją keistų geresnis darbuotojų bei bendruomenių informuotumas ir įtraukimas.
„Galvodami apie socialinę įmonės atsakomybę kaip ilgalaikę, nuoseklią vertę kuriančią veiklos kryptį, verslininkai visada pirmiausia turėtų įsiklausyti į darbuotojų ir bendruomenės nuomonę bei poreikius. Tikiu, kad būtent tie žmonės gali atvesti į teisingą kelią ir padėti išvengti situacijos, kai socialinė atsakomybė yra viskas, kas tik sugalvojama. Taigi darbuotojų, arčiausiai esančių žmonių, įtraukimas yra be galo svarbus“, – įsitikinęs V. Sutkus.
Socialinė iniciatyva „Ne tik sau“ kviečia šalies gyventojus teikti veiklos ir projektų idėjas, kurias galėtų įgyvendinti socialiai atsakingas verslas tiek visoje Lietuvoje, tiek konkrečiame šalies regione. Idėją pasiūlyti galima internetiniame puslapyje www.netiksau.lt.
Pro padidinamąjį stiklą žiūri ir studentai, ir senjorai
Patys jauniausi apklausos dalyviai – 18–25 metų Lietuvos gyventojai taip pat nenusileidžia budrumu. 68 proc. jaunimo atstovų pripažįsta vertinantys ne tik prekę ar paslaugą, bet ir tai, iš kokių rankų ją gauna.
Tuo tarpu tarp vyresnio amžiaus žmonių, kuriems daugiau kaip 56 metai, lygiai du trečdaliai teigia, jog jiems svarbi ir verslo reputacija.
Ryšių su visuomene agentūrų asociacijos (RSVA) tarybos pirmininkė Romualda Stonkutė atkreipia dėmesį, kad keičiasi pats vartotojas, atitinkamai kinta ir jo lūkesčiai.
„Socialinis gyvenimas šiuolaikiniam žmogui įgavo naują, kur kas svarbesnę reikšmę. Tyrimai tik patvirtina, kad vartotojas tikisi kur kas didesnės verslo atsakomybės ir laukia kur kas didesnio įsitraukimo į socialinį gyvenimą. Šiandien verslui tenka bene esminė atsakomybė už teigiamus pokyčius visuomenėje. Pagrindinis ir vienintelis verslo tikslas nebėra pelnas, iš verslo tikimasi atsakomybės už visuomenę“, – teigia ji.
Įdomūs faktai
Bendrovė „Spinter tyrimai“ rugpjūčio 27 – rugsėjo 4 dieną atliko apklausą, kurioje dalyvavo 1010 18-75 metų gyventojų. Respondentų buvo klausiama, ar renkantis produktą (paslaugą), jiems yra svarbi produktą pagaminusios (paslaugą suteikusios) įmonės reputacija. Apklausos duomenys atskleidė, kad:
1. Verslo reputacija labiausiai rūpi namų šeimininkėms: net 82 proc.,
2. Moterys apskritai atidesnės viešajai nuomonei: tai įvertina 72 proc. moterų ir 65 proc. vyrų,
3. Regionai neatsilieka nuo didmiesčių, visur 68-69 proc. vartotojų vertina gamintojo arba paslaugos teikėjo reputaciją,
4. Didžiausi skeptikai visgi yra pensininkai – kas dešimtam jų verslo reputacija yra visiškai nesvarbi.
5. Kuo aukštesnis išsilavinimas, tuo budriau vertinamas verslas. 76 proc. aukštąjį išsilavinimą turinčių gyventojų verslo reputacija svarbi, tarp nebaigtą vidurinį išsilavinimą turinčiųjų tokių – du trečdaliai.
