Vilnius jau prieš porą metų turėjo tapti šviesiausiu Lietuvos miestu, o kartu – ir pavyzdžiu, kaip reikia atnaujinti gatvių apšvietimą. Taip nenutiko, nes bandomąjį projektą sužlugdė sostinės politikai.
Daugumą Vilniaus gatvių šiuo metu apšviečia dar sovietmečiu iškelti šviestuvai.
Užtat miesto valdžia penkerius metus muistėsi teismuose bandydama atsikratyti kone 580 tūkst. eurų baudos, gautos už neteisėtai nutrauktą sutartį su Italijos apšvietimo infrastruktūros įmone „Gemmo“ ir jos partnerėmis.
Nuo baudos nepabėgo
Vilniaus komercinio arbitražo sprendimas, pagal kurį sostinės savivaldybė miestą turėjusiai apšviesti „Gemmo“ turi sumokėti solidžią baudą ir dar kone 4 tūkst. eurų bylinėjimosi išlaidų, liko nepakeistas.
Tokią nutartį neseniai priėmė Lietuvos apeliacinis teismas, kuris atmetė Vilniaus savivaldybės administracijos skundą ir bylą grąžino arbitražo institucijai.
2015-aisiais teismuose atsidūręs savivaldybės ir verslininkų ginčas turėtų baigtis. Bet ar tikrai? Kokių veiksmų ketina imtis sostinės valdžia?
Šis klausimas liko be atsakymo, nes, anot Vilniaus savivaldybės atstovės Neringos Kolkaitės, savivaldybė nei anksčiau, nei dabar teismų sprendimų nekomentavo ir nekomentuoja.
Proveržis jau buvo čia pat
Apie tai, kad Vilniuje būtina pakeisti gatvių šviestuvus, kalbos ūžia daugiau nei dešimtmetį.
Ir 2007-aisiais, ir 2012-aisiais ekspertai mėgino įtikinti, kad sostinės gatvių apšvietimo infrastruktūra tragiškai nusidėvėjusi, todėl bus tinkama ne ilgiau kaip trejus metus.
Kone 90 proc. nusidėvėjimą pasiekusio apšvietimo tinklo diagnozė buvo lyg nelabai aršus vėžys: ekspertai įspėjo apie mirtį, bet ji iki šiol nenumirė.
Proveržis turėjo įvykti 2014-aisiais, kai „Gemmo“ kartu su partnerėmis „Vilniuslux“ ir Estijos bendrove VSLS laimėjo kone 100 mln. eurų vertės Vilniaus gatvių apšvietimo konkursą.
Susivienijusios įmonės buvo pasirengusios pačios investuoti 25,7 mln. eurų, o atlikusios darbus apšvietimo tinklus prižiūrėti dar 18 metų už metinį 5,2 mln. eurų atlygį.
Kiti pinigai projektą būtų pasiekę iš Europos Sąjungos fondų.
Konkurso laimėtojos su Vilniaus miesto savivaldybe buvo pasirašiusios gatvių apšvietimo atnaujinimo partnerystės sutartį.
Ji turėjo įsigalioti partnerėms įgyvendinus išankstines sąlygas – pateikus projekto finansuotojų sąrašą.
Rado prie ko prikibti
Po 2015-ųjų savivaldos rinkimų viskas žlugo – į mero kėdę sėdęs R.Šimašius nusigręžė nuo italų.
Tuo metu kalbėta, kad apšvietimo modernizavimo projektas Vilniui yra per brangus.
Taip pat buvo rasta dingstis nutraukti sutartį – esą „Gemmo“ laiku nenurodė projekto finansuotojų. Italijos bendrovė su partnerėmis dėl tokio savivaldybės akibrokšto kreipėsi į Vilniaus komercinio arbitražo teismą.
Kadangi arbitražo sprendimas Vilniaus valdžiai buvo nepalankus, jis iki šiol buvo ginčijamas teismuose.
Dūrė pirštu į R.Šimašių
„Tai galutinis teismų sprendimas. Savivaldybė turės sumokėti italams kone 600 tūkst. eurų.
Iš kokios kišenės? Būtų teisinga, kad tai padarytų pats meras R.Šimašius.
Juk nutraukti sutartį su „Gemmo“, kaip ir kažkada sunaikinti bendrovę „Air Lituanica“, – jo sprendimai“, – kirto buvęs Vilniaus meras, o dabar opozicijoje esantis sostinės tarybos narys Artūras Zuokas.
Buvęs sostinės vadovas įsitikinęs, kad jei ne naujosios valdžios ir pirmiausia R.Šimašiaus politikavimas, Lietuvos sostinė jau prieš trejus metus būtų nušvitusi.
„Italai, kurie apšvietė ir savo Veneciją, ir daug kitų Europos miestų, Vilniuje seniai būtų pakeitę kone 50 tūkst. pasenusių šviestuvų moderniu LED apšvietimu. Jis ir ekologiškas, ir taupus, nes kone 70 proc. sumažina elektros energijos sąnaudas.
O ir pati apšvietimo sistema būtų valdoma pasitelkus išmaniąsias technologijas – pagal poreikį reguliuojant apšvietimo stiprumą.
Projektas buvo remiamas Europos Komisijos.
Buvome sutarę ir su jos atstovais, ir su bankais partneriais, kad Vilnius, įvykdęs tokio aukšto lygio projektą, taps bandomuoju miestu.
Kitaip tariant, patirtimi būtų pasidalyta Kaune, Klaipėdoje ir kituose Lietuvos miestuose, taip pat ES valstybėse. Bet dėl politinių sumetimų R.Šimašius viską nutraukė.
Nors konkursas ir įvyko man esant meru, jis buvo paskelbtas dar prieš mano kadenciją. Tuo metu miestui vadovavo konservatorius Raimundas Alekna.
Pripažįstu, kad konkursas buvo sudėtingas, ilgai truko, tačiau ką dabar turi vilniečiai?
Per tą laiką, kol savivaldybė bylinėjosi su italais, apšvietimo tinklas visai sukežo.
Nėra nei išmaniosios apšvietimo valdymo sistemos, nei pastebimų pokyčių.
Apšvietimas atnaujinamas tik ten, kur tiesiama nauja gatvė ar privatūs investuotojai ką nors stato, nes jiems į statybos leidimo sąlygas įrašomas reikalavimas įrengti LED apšvietimą“, – „Lietuvos rytui“ kalbėjo A.Zuokas.
Verslininkas stebėjosi
Su savivaldybe partnerystės sutartį pasirašę italai Vilniui įteikė dovaną – įrengė Trijų Kryžių kalno apšvietimą. Jį galima apšviesti ir trispalvės, ir kitokiomis spalvomis.
„Gemmo“ direktorius Aldo Bevilacqa „Lietuvos rytui“ yra sakęs, kad Vilniaus komercinio arbitražo teismo ir Lietuvos apeliacinio teismo sprendimai buvo palankūs jo įmonei, tačiau savivaldybė juos vis skųsdavo.
Verslininkui sunkiai suvokiama, kad, užuot vykdžiusi arbitražo sprendimus ir įgyvendinusi sutartį, savivaldybė kreipėsi į Apeliacinį teismą ir visais būdais stengėsi, kad sutartis nebūtų įgyvendinama.
Italijos atstovo nuostabą nesunku suprasti – taip Vilnius prarado keletą metų ir visą apšvietimo tinklų atnaujinimo projektą turėjo pradėti nuo pradžių.
Pastaruoju metu Vilniuje esama šiokio tokio sujudimo: pernai gruodį savivaldybės kontroliuojama įmonė „Vilniaus apšvietimas“ ėmėsi gatvių apšvietimo modernizavimo projekto.
Tai, kad būtent ši bendrovė pakeis šviestuvus sostinėje, 2017-aisiais nusprendė miesto taryba.
Teismas patvirtino arbitražo sprendimą
Šiemet liepos 1-ąją Vilniaus komercinis arbitražas priteisė iš Vilniaus savivaldybės sumokėti italų bendrovei 576,6 tūkst. eurų baudą, įskaitant daugiau nei 55 tūkst. eurų arbitražo rinkliavų ir išlaidų. Arbitražo sprendimu „Gemmo“ savivaldybei turėjo padengti 28,1 tūkst. eurų išlaidų.
Iš viso „Gemmo“ siekė prisiteisti 3,1 mln. eurų.
Savo ieškinyje Lietuvos apeliaciniam teismui savivaldybė tokį sprendimą vadino šališku, nes arbitražas esą netinkamai įvertino, kad „Gemmo“ nebuvo pasirengusi vykdyti sutarties.
Anksčiau savivaldybė tvirtino, kad arbitražas apskritai neturėjo teisės nagrinėti „Gemmo“ prašymo, nes sutartyje įtvirtinta arbitražinė išlyga netaikoma ginčams, kol nėra įsigaliojusi sutartis.
Galutinį sprendimą rugsėjo 19-ąją priėmęs Lietuvos apeliacinis teismas mano, kad ginčas galėjo būti nagrinėjamas arbitraže, ir nurodė, jog savivaldybė daugiausia rėmėsi argumentais dėl ginčo esmės, bet ne Komercinio arbitražo įstatymo numatytais pagrindais.
Projektą ketina baigti po poros metų
Įmonė „Vilniaus apšvietimas“ yra numačiusi 2019 metais apšvietimui modernizuoti skirti apie 8 mln. eurų. Tai pinigai, kurių reikia 11 tūkst. LED šviestuvų. Jie senuosius turėtų pakeisti Antakalnio, Naujamiesčio, Panerių, Baltupių, Jeruzalės, Pilaitės, Pašilaičių, Grigiškių, Karoliniškių, Senamiesčio seniūnijose.
Sostinės gatvių apšvietimo sistemos modernizavimo projekto investicijų suma siekia 21,64 mln. eurų.
„Pirmiausia apšvietimo tinklai buvo atnaujinti didžiausio eismo intensyvumo miesto gatvėse ar jų dalyse, kurios kartu sudaro apie 60 kilometrų atkarpą – Oslo, Tūkstantmečio, Gariūnų, Žirnių gatvėse, Vakariniame aplinkkelyje, Žaliųjų Ežerų ir kitose.
Šiuo metu sostinėje sumontuota daugiau kaip 6 tūkst. naujų LED šviestuvų, iš kurių per 2,6 tūkst. pakeisti pagal modernizavimo projektą“, – aiškino „Vilniaus apšvietimo“ atstovė Rasa Kėkštienė.
Įmonės duomenimis, sostinės gatvėse sumontuota daugiau kaip 700 naujų atramų, paklota beveik 31 km naujo elektros perdavimo kabelio, sumontuota 50 valdymo spintų. Planuojama, kad spalį įrengta dar 1200 LED šviestuvų, pakeista 30 senų valdymo spintų naujomis.
Projektą ketinama baigti iki 2021-ųjų pabaigos, jam „Vilniaus apšvietimas“ iš Europos investicijų banko ketino skolintis 21,6 mln. eurų, paskolą numatoma grąžinti ne ilgiau kaip per 15 metų.
Tačiau kol kas nekalbama apie apšvietimo tinklo plėtrą ir priežiūrą.
Sostinės savivaldybės kontroliuojamos bendrovės vadovai anksčiau skelbė, kad už beveik 16 mln. eurų ketinama įsigyti naujų LED gatvių šviestuvų ir jų valdymo sistemą. Taip pat planuota atsisakyti dabar naudojamų apie 46 tūkst. natrio ir metalohalido šviestuvų.
