Vyriausybė vakar pritarė Finansų ministerijos parengtam Valstybės biudžeto įstatymo projektui. Kitų metų valstybės ižde laukiama 11,5 mlrd. eurų pajamų, o asignavimai sieks 12,6 mlrd. eurų.
Palyginti su šiais metais, valstybės biudžeto išlaidos augs 8 proc., „Sodros“ – 11,7 proc., Privalomojo sveikatos draudimo fondo – 7,4 proc., savivaldybių – 11,6 proc.
Iš pridėtinės vertės mokesčio kitais metais planuojama surinkti 4,1 mlrd. eurų, akcizų – 1,6 mlrd. eurų, gyventojų pajamų mokesčio (GPM) ir ES finansinės paramos lėšų – po beveik 2 mlrd. eurų, pelno mokesčio – beveik 844 mln. eurų.
Planuojama, kad nominalus valdžios sektoriaus perteklius kitąmet bus ne mažesnis nei 0,2 proc. bendrojo vidaus produkto.
Išlaidos socialinei apsaugai kitąmet sieks 6,19 mlrd. eurų, ekonomikai – 2,41 mlrd. eurų, sveikatos apsaugai – 2,3 mlrd. eurų, švietimui – 1,58 mlrd. eurų, gynybai – 1,1 mlrd. eurų.
Palyginti su šiais metais, asignavimai labiausiai augs socialinės apsaugos srityje – 761 mln. eurų, sveikatos apsaugos – 147 mln. eurų, ekonomikos – 134 mln. eurų, švietimo – 92 mln. eurų, gynybos – 76 mln. eurų.
Vadinamieji vaiko pinigai kitąmet augs nuo 50 iki 60 eurų, vidutinė senatvės pensija kils 29 eurais – iki 374 eurų.
Pagyros. „Biudžetas yra ir realistinis, ir subalansuotas, skatinantis lėšas naudoti efektyviau, didžioji lėšų dalis nukreipta į skurdo mažinimą.
Tarptautinė ekonominė aplinka prastėja. Ir toliau kaupsime rezervus, kad atsitikus nenumatytoms situacijoms Lietuva būtų pasirengusi šokui“, – sakė finansų ministras Vilius Šapoka.
Socialinės apsaugos ir darbo ministras Linas Kukuraitis sakė, kad didesnės išmokos vaikams ir pensininkams susijusios su tuo, kad šie asmenys patiria didžiausią riziką atsidurti skurde.
„Jei pažiūrime į skurstančiųjų struktūrą, dirbančiųjų, kurie gauna darbo užmokestį, nesvarbu, ar minimalų mėnesio atlyginimą, ar kitokį, tiktai 8 proc. jų yra skurdo rizikos zonoje.
Vaikų skurdo rizika viršija 20 proc., o senjorų tuoj pasieks 40 proc.“, – aiškino L.Kukuraitis.
Tiesa, pats biudžeto projektas kelia kur kas mažiau aistrų negu kartu su juo mėginami prastumti nauji arba didesni mokesčiai.
Net ir finansų ministras kreivokai žiūri į Seime pasiūlytas iniciatyvas apmokestinti bankų aktyvus (planuojamos pajamos – 52,2 mln. eurų) ir stambiuosius prekybininkus (31,9 mln. eurų).
Užtat Vyriausybė jau apsisprendė dėl pluošto kitų mokesčių – šie projektai bus teikiami Seimui.
Akcizai. Padidinus akcizo tarifus 0,5 litro stipraus gėrimo galėtų pabrangti vidutiniškai apie 0,45 euro, litro benzino kaina galėtų padidėti apie 0,04 euro, litro dyzelino (įskaitant naudojamą žemės ūkyje) – apie 0,03 euro, o 20 vienetų pakelio kaitinamojo tabako produktų – apie 0,33 euro.
Taip pat ketinama panaikinti šildyti skirtiems gazoliams taikomą lengvatą.
Būstas. Vyriausybė pritarė sprendimui galiojančią 220 tūkst. eurų nekilnojamojo turto neapmokestinamąją vertę sumažinti iki 100 tūkst. eurų. 0,5 proc. tarifas būtų taikomas bendros nekilnojamojo turto vertės daliai, viršijančiai 100 tūkst. eurų, tačiau neviršijančiai 300 tūkst. eurų, 1 proc. – neviršijančiai 500 tūkst. eurų, 2 proc. – viršijančiai 500 tūkst. eurų.
Mokestį mokėtų apie 37 tūkst. asmenų, iš jų – apie 26 tūkst. Vilniuje. Dėl šių pakeitimų valstybės biudžetas papildomai gautų apie 8 mln. eurų per metus.
Automobiliai. Pritarta ir Transporto priemonių taršos mokesčio įstatymo projektui.
Taršiais bus laikomi dyzeliniai automobiliai, išmetantys daugiau nei 115 g/km anglies dvideginio, bei benzininiai ar varomi dujomis, išmetantys per 130 g/km.
Nuo išmetamo anglies dvideginio kiekio priklausys ir mokesčio dydis. Pavyzdžiui, registruojant 2009 metais pagamintą „Toyota Avensis“ su 2 litrų darbo tūrio dyzeliniu varikliu tektų mokėti 40 eurų. Užtat įregistruoti 2010 metų „Range Rover“ su 3,6 litro dyzeliniu varikliu kainuotų net 880 eurų.
Tikimasi, kad valstybės biudžetui tai duos 29 mln. eurų.
Dienpinigiai. Transporto įmonių irgi laukia didesnės išlaidos, nes Seimui bus siūloma didinti dienpinigių atlyginimo koeficientą nuo 1,3 iki 1,65 minimalios mėnesio algos. Tolimųjų reisų vairuotojų didžiąją pajamų dalį sudaro būtent dienpinigiai.
Skaičiuojama, kad tai į valstybės biudžetą įneštų iki 66,1 mln. eurų.
Pažadai. Į kitų metų pajamas jau įskaičiuoti ir pinigai, kuriuos garantuotų Seime pradėtas svarstyti pasiūlymas, kad asmenys, uždirbsiantys daugiau negu 84 vidutinius atlyginimus, nuo šią sumą viršijančių pajamų turėtų mokėti nebe 27 proc., o 32 proc. GPM.
Taip pat ketinama lėčiau kelti neapmokestinamąjį pajamų dydį (NPD). Pernai valdžia įsipareigojo, kad kitąmet jis išaugs nuo dabartinių 300 eurų iki 400 eurų, tačiau dabar numatyta didinti tik iki 350 eurų. Planuojama, kad lėtesnis NPD augimas valstybės ir savivaldybių biudžetams duos apie 70 mln. eurų.
Grėsmė. Finansų analitiko Mariaus Dubnikovo įsitikinimu, itin ydinga tai, kad visi pastarieji mokesčių pakeitimai teikiami būtent su biudžeto projektu, deramai jų net neapsvarsčius, pažeidžiant įsipareigojimus tokius pokyčius įteisinti likus ne mažiau kaip pusmečiui iki jų įsigaliojimo.
„Be to, pažiūrėkite, kas dabar darosi Seime. Yra reali tikimybė, kad bent kai kuriems mokesčiams parlamentarai nepritars. Ką tuomet reikės daryti, jeigu didesnės išlaidos jau suplanuotos?“ – klausė mokesčių ekspertas.
Atrodo, kad tokie įspėjimai turi pagrindą.
„Mūsų frakcija negali aklai pritarti visiems Vyriausybėms parengtiems pasiūlymams.
Yra koalicinė sutartis, kurioje buvo aptarti tam tikri punktai, bet jie biudžeto projekte neatsispindi“, – teigė „socdemdarbiečių“ pirmininkas Gediminas Kirkilas.
Ši partija siūlė vaiko pinigus didinti ne iki 60, bet iki 70 eurų per mėnesį.
„Negalime palaikyti ir tokio automobilių apmokestinimo, kurį sunku pavadinti taršos mokesčiu.
Tie, kurie ir taip gauna mažas pajamas, tačiau turi automobilius, bus apmokestinami daugiau. Ir jie neturės galimybės ištrūkti iš užburto rato, nes vargu ar išgalės įsigyti kitą automobilį. Trūksta socialinio jautrumo“, – sakė G.Kirkilas.
Premjeras Saulius Skvernelis tvirtino, kad jei Seime nebus rasta sutarimo dėl iniciatyvų didinti mokesčius, tai parodys netvirtą valdančiąją koaliciją.
„Yra sutarimai koalicinėje sutartyje – jie labai aiškiai numatyti. Jei nesugebėsime subalansuoti išlaidų, tai norint subalansuoti ir nukreipti pajamas tuos sprendimus reikia priimti, ir tai parodys valdančiosios daugumos koalicijos tvirtumą“, – teigė premjeras. (ELTA, LR)
Padidės tik perskirstomų pinigų kiekis
Marius Dubnikovas
Finansų analitikas Vilniaus universiteto partneris
„Ką pirmiausia kliudys naujieji mokesčiai? Bankų klientus, prekybos centruose besilankančius pirkėjus, automobilių savininkus. Ir, žinoma, mažai uždirbančius gyventojus, kurie tikėjosi, kad kitais metais NPD augs gerokai reikšmingiau.
Žmonėms norima pabarstyti pinigų pensijų, vaiko pinigų ir kitokių išmokų pavidalu, tačiau finansavimo šaltiniai – tų pačių žmonių kišenės. Niekas iš esmės nesikeičia, tik per biudžetą bus perskirstoma daugiau lėšų. Visiška mokesčių alchemija.
Aišku, pajamų reikia daugiau, tačiau kodėl niekas nekalba apie tai, kad reikia efektyvinti valstybės valdymą? Nežinau, ar valdančioji dauguma turi moralinę teisę reikalauti visuomenės mokėti papildomai, kai dirbtinai išlaikomos tuščios mokyklos, į niekur tiesiami asfaltuoti keliai. Ką jau kalbėti apie viešųjų pirkimų sektorių, kuriame galima labai daug sutaupyti.
Iš vieno mokesčio tikimasi surinkti 10 milijonų, iš kito – 20 milijonų eurų. Tačiau užtenka bent 1–2 procentais sumažinti pačias išlaidas, kad efektas būtų dar didesnis, o mokesčių nereikėtų liesti. O jei jau gerovės valstybė kainuoja 200 mln. eurų, tai tiek pinigų nesunku pasiskolinti už neigiamas palūkanas.
Ši Vyriausybė kiekvienais metais suplanuodavo palyginti optimistinį biudžetą. Iki šiol jai sekėsi, nes ekonomika sparčiai augo, gyventojai turėjo darbo ir mokėjo pinigus. Tačiau dabar ūkio perspektyvos niūrokos, todėl gali būti, kad kitais metais toks optimizmas nepasitvirtins.“
Palygino su skenduolių gelbėjimu
Nerijus Mačiulis
„Swedbank“ vyriausiasis ekonomistas
„Per ežerą plaukia grupelė žmonių. Nuo kranto juos stebi gelbėtojai. Prasideda audra, keli plaukikai pradeda skęsti, kiti išsigandę žiopčioja, vienas dar plaukia. Gelbėtojai turi kelis gelbėjimo ratus ir krūvą plytų. Kaip jie pasielgs?
Pasaulio prekyba traukiasi, Vokietiją ištiko recesija, Lietuvos eksportas jau mažėja. Olandijos, Švedijos, tos pačios Vokietijos politikai nusprendė mažinti mokesčius, siekti didesnio biudžeto deficito, skolintis už neigiamas palūkanas – paimti nemokamus pinigus ir ateityje grąžinti mažiau, nei pasiskolino.
Visi, išskyrus vieną gelbėtoją, griebia gelbėjimo ratus ir meta juos plaukikams.
O paskutinis gelbėtojas mano, kad tuos ratus reikia pataupyti ateičiai, svarsto, kuri iš plytų yra lengvesnė, ir galiausiai nusprendžia plaukiančiajam po kaklu kabinti visas.“
