Trečdalio mieste esančių daugiabučių pastatų atnaujinimas suteikia gyventojams daug naudos, o šilumos energijos suvartojimo mažėjimas, jaučiamas miesto lygmeniu, skatina savivaldybes pasitempti. Plačiau apie tai pasakoja renovaciją vykdančių rajonų atstovai.
„Sparti daugiabučių renovacija daro įtaką šilumos kainoms. Tai pastebi vis daugiau savivaldybių, todėl stengiasi atidžiau derinti pastatų atnaujinimo mastą kartu su šilumos tiekimo sistemų modernizavimu. Dažniausiai tam pasitelkiamos priemonės: veikiančių šilumos energijos gamybos įrenginių skaičiaus sumažinimas, mažesnės galios įrenginių įrengimas, vamzdynų atnaujinimas. Tai daroma siekiant sumažinti šilumos nuostolius trasose – pereinama prie plastikinių vamzdžių, žemesnės temperatūros režimo ir pan.“, – pasakoja Kęstutis Vaitukaitis, Savivaldybių asociacijos Energetikos komiteto pirmininkas.
Šiuo metu populiariausia priemonė mažėjančiam šilumos energijos poreikiui kompensuoti – šilumos tinklų atnaujinimas. Ekspertas priduria, kad baigiantis biokuro katilų nusidėvėjimo laikotarpiui savivaldybės planuoja investuoti ir į atsinaujinančius energijos išteklius.
Šilumos poreikis vis mažėja
Miestai, kuriuose renovuotų daugiabučių skaičius itin didelis, susiduria su problema – šilumos poreikio mažėjimu. Kadangi šilumos tinklų išlaikymo sąnaudos lieka tokios pat, savivaldybės turi laiku reaguoti ir investuoti į jų atsinaujinimą, kad šilumos energijos kainos neišaugtų.
Pavojaus ženklų dar nėra
Viename Lietuvos kurortų – Birštono savivaldybėje – nuo 2013 m. buvo renovuoti 29, o šiandien atnaujinami dar 3 daugiabučiai. Vis dėlto, anot savivaldybės merės Nijolės Dirginčienės, situacija kol kas rami, nes sumažėjusį daugiabučių namų šilumos poreikį kompensuoja proporcingai išaugusi šilumos energijos paklausa sanatorijose ir SPA centruose. Ir nors šilumos poreikis nemažėja, savivaldybė imasi prevencijos planuodama investuoti į šilumos tinklų būklę.
„Keisime du senus neekonomiškus ir nepatikimus vandens šildymo biokuro katilus į modernesnius, turinčius didesnes šilumos reguliavimo galimybes. Nepamiršime ir tolimųjų šilumos trasų taškų – nors juose šilumos sunaudojimas šiltuoju metų laiku būna nedidelis, ateityje planuojame montuoti saulės kolektorius ir šilumos siurblius“, – paaiškina N.Dirginčienė.
Centralizuoti šilumos tinklai sulaukia daugiau vartotojų
Kai kuriuose miestuose šilumos energijos poreikis nemažėja, nes jį augina aktyvėjantis gyventojų jungimasis prie centralizuotų šilumos tinklų.
„Nemažai gyventojų, kurie anksčiau atsijungė nuo centrinio šildymo, šiandien sugrįžta. Tarp jų ir gyventojai iš renovuotų daugiabučių“, – pasakoja Gintaras Verseckas, Birštono šilumos tinklų direktorius. Anot Lino Urmanavičiaus, Druskininkų savivaldybės, kur nuo 2013 metų modernizuoti 98 daugiabučiai namai, o 4 daugiabučiuose vyksta renovacija, mero pavaduotojo, ryškaus šilumos poreikio mažėjimo jie taip pat nepastebi dėl augančio vartotojų skaičiaus.
Vis dėlto kartu su atnaujinamais namais savivaldybėje atnaujinami ir šilumos tinklai, pirmenybę teikiant seniausiai įrengtiems magistraliniams šilumos tinklams ir šilumos tiekimo vamzdynams naujiems vartotojams.
Kompleksinės daugiabučių renovacijos vaidmuo
Lietuvoje kasmet didėjant renovuotų daugiabučių skaičiui, savivaldybėms aktualu jos apimtį derinti su infrastruktūros modernizavimu. Kainą paprasčiausia stabilizuoti pasitelkiant kvartalinę renovaciją, kurios metu atnaujinami ne pavieniai būstai, o grupės daugiabučių kartu su šaligatviais, žaliosiomis erdvėmis ir inžinerine infrastruktūra. Savivaldybių kvartalų energinio efektyvumo didinimo programas jau yra pasirengusios 35, arba daugiau kaip pusė, Lietuvos savivaldybių.
