Savivaldybių kvartalų energinio efektyvumo didinimo programas jau yra parengusios 35 arba daugiau kaip pusė visos šalies savivaldybių. Anot aplinkos viceministro Mariaus Narmonto, Vyriausybė nuolat stengiasi tobulinti Daugiabučių namų atnaujinimo (modernizavimo) programą, kad savivaldybės kvartalų atnaujinimą galėtų įgyvendinti kuo paprasčiau.
„Ir toliau daugiau dėmesio skirsime kompleksinei kvartalų renovacijai, vis dar turime kur tobulėti – nuolat ieškome būdų, kaip sklandžiau spręsti teisinius klausimus ar efektyviau konsoliduoti lėšas. Nors dalis idėjų vis dar glūdi teoriniame lygmenyje, jau pavyko sukaupti ir pakankamai praktinės patirties. Kryptingai dirbame norėdami pagerinti teisinę aplinką ir palengvinti įgyvendinimo procesą ir tikimės, kad ateityje renovacija duos dar daugiau naudos gamtai ir gyventojams“, – spalio mėn. vykusių savivaldybių darbuotojų mokymų apie kvartalų energinio efektyvumo didinimo projektų rengimą metu pasakojo aplinkos viceministras.
Nauja infrastruktūra
Pagrindinis kvartalų energinio efektyvumo didinimo programos tikslas yra padidinti kvartalo energinį efektyvumą ne mažiau kaip 20 proc. Vykdant kvartalinę renovaciją būtina įgyvendinti daugiau nei dvi energinį efektyvumą didinančias priemones.
Šių priemonių spektras apima daugiabučių namų renovavimą, viešųjų pastatų atnaujinimą, gatvių apšvietimo tinklų modernizavimą bei šilumos perdavimo tinklų atnaujinimą.
Taip pat atliekant kvartalinę renovaciją atnaujinamos viešosios erdvės ir gyvenamosios teritorijos, įrengiamos vaikų žaidimo aikštelės, sutvarkomos poilsio zonos. Be to, gyventojai gali mėgautis naujais dviračių takais, privažiavimo keliais ar atnaujinta automobilių stovėjimo aikštele.
Inovatyvių energiją taupančių priemonių diegimas
Atnaujinus didelę dalį būstų miestuose sumažėja šilumos energijos poreikis. Dėl to kyla nesuderinamumas tarp energijos gamybos ir sumažėjusio energijos suvartojimo, šilumos tinklų sistemos išlaikymo sąnaudos lieka tokios pat, tai gali lemti energijos kainų augimą.
Inovatyvių energiją taupančių priemonių diegimas yra vienas pagrindinių būdų pažaboti neišvengiamai ateityje kilsiančios energijos kainą ir taupyti energiją, tausoti aplinką ir auginti žmonių sąmoningumą visuomenei svarbiais klausimais.
Daugiabučių namų atnaujinimo (modernizavimo) programoje dalyvaujantys gyventojai turi kelis pasirinkimus, kaip prisidėti prie klimato kaitos stabdymo ir įsirengti atsinaujinančius energijos šaltinius. Gyvenamajame name galima įrengti terminius saulės kolektorius, fotovoltinę saulės modulių jėgainę ar geoterminį šildymą.
Taip pat spartus kompleksinės renovacijos įgyvendinimas diegiant inovatyvius energijos šaltinius užtikrins sklandų Lietuvos įsipareigojimų Europos Sąjungai vykdymą. Iki 2030 m. Lietuva yra pasiryžusi bent 30 proc., o iki 2050 m. visa energija turėtų būti gaminama iš atsinaujinančių energijos šaltinių.
Gerosios praktikos pavyzdžių Lietuvoje daugėja
Prieš trejus metus pradėtas įgyvendinti kvartalinės renovacijos programos prasidėjo nuo demonstracinių projektų trijose savivaldybėse, kuriuos vykdyti padėjo pažengę kvartalinės renovacijos ekspertai iš Vokietijos. Anot aplinkos viceministro, gerosios praktikos toli ieškoti nebereikia.
„Patys pirmieji projektai buvo Utenos, Birštono ir Šiaulių savivaldybėse. Dabar gerųjų pavyzdžių Lietuvoje turime daug daugiau, tad galime mokytis ir iš jų. Vis dėlto labai vertiname ir užsienio specialistų suteiktą pagalbą, kurią galėjome pritaikyti pradedant kompleksinės renovacijos projektus“, – teigia M.Narmontas.
Daugiabučių gyventojai jau septintą kartą kviečiami teikti paraiškas renovuoti daugiabučius. Vertinant šio kvietimo metu gautas paraiškas vienas kriterijų – būstas turi būti įtrauktas į savivaldybės kvartalinės renovacijos programas. Šių programų metu atnaujinami ne tik daugiabučiai namai, bet ir visa atitinkamame kvartale esanti infrastruktūra.
Daugiabučių namų atnaujinimo (modernizavimo) programoje dalyvaujantys gyventojai turi kelis pasirinkimus, kaip prisidėti prie klimato kaitos stabdymo.
