Būsto energijos taupymo agentūros (BETA) užsakymu šįmet buvo atlikta tyrimų bendrovės „Spinter“ gyventojų apklausa, kuri parodė, kad beveik 80 proc. respondentų mano, kad renovacija padeda stabdyti klimato kaitą. Agentūros turimi duomenys rodo, kad po renovacijos daugiabutis vidutiniškai sutaupo 50–60 proc. suvartojamo šilumos kiekio. Kodėl tai svarbu aplinkosauginiais tikslais? Padidėjęs energinis efektyvumas reikalauja mažesnių energijos sąnaudų, todėl atnaujindami gyvenamuosius pastatus gyventojai prisideda prie gamtos tausojimo.
Daugiau nei dešimtadalis apklaustųjų, gyvenančių daugiabutyje, atskleidė, kad šiuo metu savo pastate jau yra įsidiegę arba planuoja įsidiegti inovatyvias energijos taupymo priemones: saulės kolektorius ar geoterminį šildymą.
Ir nors daugiau nei pusė daugiabučių gyventojų (65 proc.) atsakė, kad šiuo metu neturi jokių planų įsirengti minėtas inovatyvias priemones, ateityje tokios galimybės neatmeta.
Pastatų sektorius – nepanaudota galimybė
Atsinaujinantys energijos šaltiniai – vienos populiariausių priemonių kovojant su šiltnamio efektą sukeliančiomis dujomis, nes jie gamina energiją neteršdami gamtos bei į aplinką neišskiria šiltnamio efektą sukeliančio anglies dvideginio bei kitų dujų.
Europos Komisijos duomenimis, pastatų sektorius suvartoja apie 40 proc. šilumos energijos ir sudaro apie 36 proc. visos anglies dvideginio emisijos Europos Sąjungos šalyse. Būtent todėl svarbu didinti pastatų energinį efektyvumą – čia padeda daugiabučių renovacija.
Daugiabučių namų atnaujinimo (modernizavimo) programoje dalyvaujantys gyventojai gali pasirinkti iš kelių priemonių, padėsiančių prisidėti prie klimato kaitos stabdymo. Gyvenamajame name jie gali įsirengti terminius saulės kolektorius, fotovoltinę saulės modulių jėgainę arba geoterminį šildymą. Prie aplinkai kenksmingų dujų išmetimo sumažinimo prisideda ir įprastos energinio efektyvumo priemonės, tokios kaip sienų ir stogų šiltinimas ar šildymo sistemos atnaujinimas.
BETA yra apskaičiavusi, kad Lietuvoje atnaujintų daugiabučių sutaupytos šiluminės energijos kiekis kasmet sudaro apie 700 GWh – daugiau nei 160 tūkst. tonų CO2.
Kaip gyventojai vertina renovacijos naudą aplinkai?
Po apklausos gauti rezultatai parodė, kad daugiabučių gyventojai pastebi, jog renovacija prisideda prie švaresnės aplinkos kūrimo – 85 proc. sutiko, kad pastatų atnaujinimas prisideda prie tvaraus išteklių naudojimo.
Gyventojų nuomone, renovacija padeda ir stabdant klimato kaitą. 78 proc. respondentų pažymėjo, kad daugiabučių namų atnaujinimas prisideda prie klimato kaitos kontrolės.
Apklausos metu gyventojų buvo paprašyta išreikšti nuomonę, kokiu būdu daugiabučių namų atnaujinimas prisideda tiek prie tvaraus išteklių naudojimo, tiek prie klimato kaitos stabdymo.
61 proc. pažymėjo, kad renovuotam namui šildyti reikia mažiau energijos, todėl gaminant šilumą gamta taip nenukenčia. 57 proc. atsakė, kad po renovacijos pagerėjo namo šiluminė varža – pastato gebėjimas išlaikyti šilumą jo viduje, todėl nėra tokio didelio poreikio eikvoti šilumos energiją.
O maždaug ketvirtadalis daugiabučių gyventojų mano, kad renovacijos procesas keičia žmonių vartojimo įpročius ir skatina juos labiau rūpintis aplinka. 27 proc. tyrimo dalyvių teigimu, sutvarkytoje aplinkoje gyventojai tampa atsakingesni. Ar žinojote, kad daugiabučių renovacija – vienas iš pagrindinių kovos su klimato kaita sąjungininkų? Gyvenamajame name galima įsirengti terminius saulės kolektorius, fotovoltinę saulės modulių jėgainę arba geoterminį šildymą.
