„Priešingai nei brandžiose Euro zonos valstybėse, Lietuvoje vartotojų lūkesčiai išlieka aukšti. Tokį optimizmą palaiko vangi infliacija ir vis dar sparčiai kylantys atlyginimai. Didėjanti gyventojų perkamoji galia skatina į vidaus rinką orientuotų ekonominių veiklų augimą, tą puikiai parodo ir vis dar geri mažmeninės prekybos rodikliai. Įsibėgėjus struktūrinių fondų paramai ir neslopstant aktyvumui nekilnojamojo turto rinkoje auga materialinės investicijos“, – teigia I. Genytė-Pikčienė.
Vis dėlto, anot ekspertės, ekonomikos augimas praranda pagreitį ir paskutinį šių metų ketvirtį bei kitąmet tokios plėtros, kokią stebėjome iki šiol, tikėtis neverta.
„Kertinė to priežastis – jau pastebima vangesnė eksporto plėtra. Eksportuotojai pirmieji patyrė pasikeitusias išorines makroekonomines tendencijas. Dėl kertinių eksporto rinkų ekonomikos lėtėjimo, o kai kur net ir recesijos ženklų, sparčiai prastėja jų apetitas Lietuvos eksportui. Operatyviaisiais duomenimis, lietuviškos kilmės prekių eksporto augimas vasarą išsikvėpė: Lietuvoje pagamintos produkcijos (išskyrus mineralinius produktus) rugpjūtį eksportuota tik 0,4 proc. daugiau nei atitinkamu laikotarpiu 2018 m.“, – komentare rašo I. Genytė-Pikčienė.
Statistikos departamentas pranešė, kad šių metų trijų ketvirčių BVP sudarė 35,5 mlrd. eurų to meto kainomis. Palyginti su tuo pačiu praeitų metų laikotarpiu, realus BVP pokytis, pašalinus sezono ir darbo dienų skaičiaus įtaką, buvo 4 proc. (nepašalinus – 3,9 proc.).
