Kaip pranešė „Lietuvos ryto“ televizijos laida „Reporteris“, Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba teigia, kad kai kuriuose ūkiuose pienas neužterštas. Tačiau jo vis tiek kol kas negalima naudoti.
Ministrų kabinetas jau ruošia procedūras, kurios leistų ūkininkams kompensuoti patirtus nuostolius, tačiau kokie jie – dar nežinia.
Pila į mėšlides
„Žinoma, kad pieną gaila išpilti, bet gailėk negailėjęs, tenka tai padaryti“, – atsiduso Alytaus rajono ūkininkas Valdas Ivašauskas. Jis augina tris melžiamas karves ir paskaičiavo, kad per dieną į mėšlidę išpila apie 50-60 litrų pieno. Vyras, parduodamas primelžtą pieną, per mėnesį gaudavo apie 300 eurų.
„Nuo spalio 25 dienos pieną pilu lauk – į mėšlą. Ar bebus iš ko pragyventi? Kas be ko, kad pinigų trūks. Ir taip juk centus mums moka už pieną“, – pratarė vyras.
Didesnės problemos po gaisro Alytuje užklupo stambesnius ūkininkus. 35 karves laikantis Romualdas Žvaliauskas rodo nuo pieno pabalusią mėšlidę – per dieną į ją išpilama apie 400 litrų pieno.
„Gaila pieną išpilti lauk, bet yra, kaip yra – nepasirinksi“, – kalbėjo R.Žvaliauskas. Kasdien išpildamas apie 400 litrų pieno jis praranda ir apie 100 eurų.
„Karves juk reikia kasdien pašerti. Kainuoja ir pašarai, elektra, vanduo, kurio gyvuliai daug išgeria. Už viską reikia mokėti“, – priminė ūkininkas.
R.Žvaliauskas yra pienu užpildęs du šaldytuvus, kiekviename jo – apie pusantros tonos. Tačiau jis kol kas neliečiamas – seniai laukiama tyrimų rezultatų. Tačiau kada sulauks atsakymo, ar pienas geras – nežinia.
„Jau antra savaitė kaip paimti tyrimai. Per tiek laiko, manau, turėjo karvės pasitaisyti – net jei ir buvo tarša piene, manau, kad jos turėjo nebelikti“, – svarstė ūkininkas.
Tyrimus dar atlieka
Kol kas ištirta 17 pieno ūkių, devyniuose pienas užterštas. Šie 9 ūkiai yra Alytaus rajone. Ir nors kituose ūkiuose užterštumas normų neviršija, tačiau pieną vis tiek liepiama išpilti lauk.
„Dar neleidžiame sunaudoti pieno – laukiame išsamesnių tyrimų, nes dioksinas turi savo dinamiką“, – aiškino Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos direktorius Darius Remeika.
Tyrimams yra paimti ir pirmieji gyvulių skerdienos mėginiai, tačiau rezultatų dar laukiama. Tuo tarpu jau paaiškėjo šulinių vandens kokybė.
Anot D.Remeikos, šiuo metu yra ištirti keturi šachtiniai šuliniai. Juose sunkiųjų metalų normų viršijimo nenustatyta.
Dėl sunkiųjų metalų ištirti šeši žolės ir želmenų mėginiai, keturi daržovių mėginiai. Visuose juose metalų normos nebuvo viršytos. Tyrimai tęsiami dioksinų kiekiui šiuose produktuose nustatyti.
Ministrų kabinetas jau ruošiasi patvirtinti procedūrą, pagal kurią bus galima kreiptis dėl nuostolių kompensavimo.
Pasak žemės ūkio ministro A.Palionio, kai tik protokolinis nutarimas atsiras, iš karto Alytaus rajono savivaldybės administracija jį vykdys.
Tačiau ūkininkas V.Ivašauskas abejojo, ar kompensacija padengs visus nuostolius: „Žada kompensuoti, bet ir per sausrą žadėjo. Vis po truputį numetama buvo. O dabar gal ir sumokės. Kasdien tikrina pieno kiekį“.
Skaičiuoja žalą gamtai
Gaisro vietoje aplinkosaugininkai pradėjo skaičiuoti, kokia žala aplinkai padaryta.
Pasak Aplinkos apsaugos inspekcijos vyriausiojo specialisto Konstantino Šumsklo, bus sveriama kapotų padangų produkcija – kiekviena frakcija, kuri yra pastatuose. To reikia tam, kad būtų galima nustatyti kiekį, kiek padangų nesudegė.
Apskaičiavus, kiek jų sudegė, o kiek – ne, bus įvertinta žala aplinkai. Teigiama, kad tona sudegusių padangų – tai 3000 eurų vertės žala gamtai.
Pradėti ir kitų padangas perdirbančių įmonių patikrinimai.
