Dzūkijos ūkininkų nervai įtempti: Alytaus gaisro dūmai juos dusins ilgai

2019 m. lapkričio 5 d. 10:16
Alytaus įmonėje „Ekologistika“ sudegusios padangos skaudžiai kirto vietos ūkininkams. Pora čia dirbančių įmonių negalėjo parduoti pieno, kol negavo iš veterinarų dokumentų, patvirtinančių, kad jis yra saugus.
Daugiau nuotraukų (9)
Alytaus rajono ūkininkų nervai įtempti, pieną perdirbančių įmonių – taip pat. Dioksinai, iš gaisravietės pasklidę po regioną, paliko žemdirbius be pajamų.
Vieni jų priversti pieną pilti lauk, kiti, esantys už taršos zonos, taip pat negali būti ramūs, kad pieną tikrai pavyks parduoti.
Surinko, bet nepardavė
„Turime sutarčių ir su ūkininkais, kurių valdos dabar yra patekusios į užterštą teritoriją. Joje yra 25 kaimai.
Bet mes surenkame pieną tik ten, kur nėra jokios taršos, – Marijampolės ir Lazdijų rajonuose“, – sakė Užubalių kaime, Alytaus rajone, individualią pieno supirkimo įmonę turinti Janina Vaitkevičienė.
Anot jos, rūpesčių kilo, kai per spalio 30 ir 31 dienas surinktą pieną atsisakė supirkti bendrovės „Rivona“ gamybos padalinys Alytaus pieninė.
„Įmonės argumentas buvo paprastas – nėra garantijos, kad pienas neužterštas, nes patys esame įsikūrę užterštoje zonoje.
Mums tai tapo didele problema. Jau turėjome surinkę 14 tonų pieno, šaldytuvai buvo pilni. Tą pačią dieną Alytaus rajono savivaldybėje įvyko posėdis – svarstėme šį klausimą ir neišėjome tol, kol nebuvo rastas sprendimas“, – pasakojo J.Vaitkevičienė.
Penktadienį, nors lapkričio 1-oji ir buvo ne darbo diena, rajono meras sukvietė visą Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos (VMVT) Alytaus skyriaus padalinį.
Inspektoriai patikrino ir J.Vaitkevičienės įmonės, ir kito pieno supirkėjo – bendrovės „Saldina“ – dokumentus.
„Veterinarijos inspektoriai įsitikino, kad nerenkame pieno užterštoje teritorijoje. Jie surašė pažymą, kad pienas švarus.
Tada „Rivona“ jį ir pasiėmė – pienas kelias paras prastovėjo šaldytuvuose nesugedęs.
Visa tai kainavo begalę nervų. Juk negalėjome nevažiuoti į kitų rajonų pieno ūkius ir nepaimti žmonių primelžto pieno.
Ką jiems pasakyti? Kad neatvažiuosime, nes iš mūsų pienas nenuperkamas? Kodėl? Neturėjome jiems jokio paaiškinimo“, – kalbėjo J.Vaitkevičienė.
Įtampa šiek tiek atlėgo
Pasak Alytaus rajone, Bendrių kaime, registruotos bendrovės „Salgina“ vadovės Sandros Vilkienės, per tas kelias dienas susikaupė apie 25 tonas pieno.
„Visas talpyklas užpildėme, nebeturėjome kur jo dėti. Tai buvo grėsminga situacija, – sakė S.Vilkienė. – Pieną Alytaus pieninė išsivežė tik šeštadienį, gavusi veterinarų įrodymą, kad jis saugus.
Turime pieno supirkimo sutartį su 6 smulkiais ūkiais, patekusiais į taršos zoną. Bet joje niekas neperka ir negali pirkti pieno.“
Anot Alytaus rajono savivaldybės Žemės ūkio skyriaus vedėjo Stasio Suprevičiaus, į gaisro užterštą teritoriją pateko 95 pieno ūkiai, kuriuose melžiamos 769 karvės.
„Abi pieno supirkimo įmonės turi tiekėjų, patekusių į taršos zoną. Tačiau joje nebuvo nupirkę nė litro. Natūralu, jog Alytaus pieninė bijojo, kad į bendrą katilą nebūtų patekusi tarša.
Juk visi pieno supirkėjai, kai tik spalio 25-ąją dieną pasirodė VMVT įsakymas, nevažiuoja į tą zoną“, – aiškino S.Suprevičius.
Perdirbėjai nerizikuoja
Pasak bendrovės „Rivona“ generalinio direktoriaus Dainiaus Dundulio, Alytaus pieninė pieną superka tiktai iš kooperatyvų bei didelių ūkių, o pas smulkiuosius ūkininkus nevažiuoja.
„Iš užterštos teritorijos pieno nepirkome nuo tada, kai tai daryti buvo uždrausta. Bet du mūsų tiekėjai darbuojasi taršos regione. Todėl tik gavę veterinarijos tarnybos pažymas galėjome iš jų paimti pieną. Kaip kitaip mums žinoti, kad pienas yra švarus?
Tai didelė rizika. Per susirinkimą rajono savivaldybėje buvo prašoma, kad mes tą pieną supirktume, bet kas prisiimtų atsakomybę, jei staiga paaiškėtų, kad į bendrą katilą jo pateko ir užteršto?
Kas už tai atsakytų? Negalėjome rizikuoti – mums reikėjo garantijos, kad žaliava švari. Nes tektų išmesti didžiulius kiekius produkcijos“, – kalbėjo D.Dundulis.
Manoma, kad per dieną po gaisro taršos zonoje susikaupia apie 40 tonų pieno, jis išpilamas lauk.
Bet žemės ūkio ministras Andrius Palionis vakar aiškino, kad užterštoje zonoje jau skaičiuojama maždaug 7 tūkst. tonų nesupirkto pieno.
Pasak Lietuvos pieno perdirbimo įmonių asociacijos vadovo Egidijaus Simonio, didžiosios pieno perdirbimo įmonės elgiasi taip, kaip pridera, – pieną superka tik iš neužterštų teritorijų.
„Užterštoje teritorijoje nėra žemės ūkio bendrovių, laikančių pienines karves.
Arčiausiai tos zonos darbuojasi „Atžalyno“ bendrovė. Joje nekilo problemų – pienas švarus.
Tačiau tarša – labai rimtas reikalas. Tai susiję ir su žmonių sveikata, ir su pieno kokybe.
Į visus klausimus privalo atsakyti veterinarijos specialistai“, – aiškino Lietuvos žemės ūkio bendrovių asociacijos prezidentas Petras Puskunigis.
VMVT šiuo metu yra uždraudusi 29 Alytaus rajono ūkiams pieną tiekti supirkimo punktams, naudoti jį savo reikmėms, prekiauti juo tiesiogiai, turgavietėse ir kitose prekybos vietose.
Prakalbo apie kompensacijas
Vyriausybė vakar vykusiame pasitarime nusprendė, kaip kompensuos nuostolius nukentėjusiesiems nuo gaisro Alytaus padangų perdirbimo gamykloje.
Žemės ūkio ministro A.Palionio teigimu, rytoj vyksiančiame Vyriausybės pasitarime planuojama priimti nutarimą, kuriuo Alytaus rajono savivaldybės administracija kas dvi savaites pateiktų sąmatą apie ūkininkų patiriamą žalą, o ją kompensuotų Finansų ministerija.
„Ministerija pagal pagrįstus dokumentus išmokėtų žalą gamintojams ir supirkėjams“, – kalbėjo A.Palionis.
Anot ministro, nukentėjusiems ūkininkams žalos atlyginimo ilgai laukti nereikės – vos atsiras nutarimas, savivaldybė iš karto galės kreiptis su konkrečia suma.
Ministras neigė kalbas apie ribotą kompensacijos dydį – esą už įrodytą žalą bus skirta tiek pinigų, kiek reikės. Kreiptis dėl kompensacijos galės ne tik ūkininkai, bet ir įmonės, dėl gaisro turėjusios sustabdyti veiklą.
Pasak A.Palionio, galutinis žalos dydis gali paaiškėti ir po trejų metų.
Dar aptiko taršos
Vakar VMVT paskelbė, kad dar 7 pieno mėginiuose, atrinktuose iš gaisro paveiktos teritorijos – Alytaus rajone esančių Miklusėnų, Karklynų, Genių ir Vytautiškių kaimų, – buvo rastas padidėjęs dioksinų kiekis.
Jis didžiausią leistiną normą viršijo net iki 5 kartų.
Tačiau užterštas žaliavinis pienas į maisto grandinę nepateko – ūkininkams uždrausta jį parduoti, naudoti asmeninėms reikmėms ar gyvuliams šerti.
Viename iš tirtų ūkių pieno mėginiai buvo atrinkti antrą kartą – dioksinų ir vėl aptikta, nes ūkininkas, pasak VMVT, ignoruoja nurodymus ir toliau gano gyvulius užterštuose laukuose.
Nacionalinio maisto ir veterinarijos rizikos vertinimo instituto duomenimis, iš viso gauti rezultatai dėl 16 žaliavinio pieno mėginių ir vieno – grietinės. Iš visų atliktų tyrimų padidėjęs dioksinų kiekis nustatytas 9-iuose žaliavinio pieno mėginiuose.
Ėmė krėsti padangas perdirbančias įmones
Spalio 16-osios naktį Alytaus miesto padangų perdirbimo įmonėje „Ekologistika“ kilo didelis gaisras, kurį pavyko užgesinti spalio 25 dieną. Jo priežastys kol kas neaiškios, tačiau ši nelaimė privertė valstybės institucijas prisiminti padangų tvarkytojus.
Aplinkos ministras Kęstutis Mažeika sakė, kad patikrinimai šiuo metu atliekami visose Lietuvoje esančiose padangų perdirbimo įmonėse, o pirminiai duomenys rodo, kad ši veikla galėtų būti uždrausta bent vienai bendrovei.
Paklaustas, ar kalbama apie Zarasuose esančią įmonę „Torgita“, K.Mažeika tai patvirtino, tačiau plačiau nekomentavo.
Šiuo metu šalyje veikia dešimt tuo užsiimančių bendrovių.
Ministro teigimu, patikrinimus atlieka tiek Aplinkos ministerijos institucijos, tiek Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento specialistai.
„Specialistai vertina priešgaisrinę situaciją, padangų kaupus, tikimybę užsidegti ir kokių reikalavimų laikomasi“, – aiškino K.Mažeika.
Pasak jo, kai kurios įmonės naudojasi įstatymo spraga laikydamos didesnį, nei leidžiama, produkcijos kiekį.
„Pagaminta produkcija yra vienaip ar kitaip susmulkintos, supjaustytos ar kitaip apdirbtos padangos, bet tai yra ta pati padanga, kuri gaisro atveju yra labai pavojinga. Kol nebus išspręsta ši problema, tol negalėsime fiziškai sustabdyti įmonių veiklos. Tačiau reikalingas įstatymo projektas jau Seime“, – kalbėjo aplinkos ministras.
Taršos zonos ūkininkai pieną pila į mėšlides
„Lietuvos ryto“ televizijos laidos „Reporteris“ pakalbinti ūkininkai abejojo, ar jie atgaus tas pajamas, kurias gaudavo pardavę pieną.
„Žinoma, kad gaila pieną išpilti, bet gailėk negailėjęs – tenka tai padaryti“, – atsiduso Alytaus rajono ūkininkas Valdas Ivašauskas, kurio valdos atsidūrė gaisro taršos zonoje. Jis augina tris melžiamas karves ir apskaičiavo, kad per dieną į mėšlidę išpila apie 50–60 litrų pieno. Vyras, parduodamas primelžtą pieną, per mėnesį gaudavo apie 300 eurų.
Didesnės problemos po gaisro Alytuje užklupo stambesnius ūkininkus. 35 karves laikantis Romualdas Žvaliauskas rodė nuo pieno pabalusią mėšlidę – per dieną į ją išpilama apie 400 litrų pieno.
„Gaila pieną išpilti, betgi nepasirinksi“, – kalbėjo R.Žvaliauskas. Kasdien prarasdamas apie 400 litrų pieno jis praranda ir apie 100 eurų.
R.Žvaliauskas pienu užpildęs ir du šaldytuvus, kiekviename – apie pusantros tonos. Tačiau jis kol kas neliečiamas – laukiama tyrimų rezultatų. Tačiau kai jų sulauks, ar paaiškės, kad pienas geras, dar nežinia.
„Jau antra savaitė paimti tyrimai. Per tiek laiko, manau, turėjo karvės pasitaisyti – net jei ir buvo tarša piene, manau, kad jos turėjo nebelikti“, – svarstė ūkininkas.
GaisrasūkininkaiEkologistika
Rodyti daugiau žymių

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App StoreGoogle Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.