Kiekvieną šių metų rugpjūčio penktadienį „Microsoft“ biurai neveikė, todėl įprastai visą darbo dieną dirbantys samdiniai galėjo ilsėtis ir gauti visą darbo užmokestį.
Atliekant eksperimentą buvo nustatyta, kad per laisvadienį darbiniais reikalais galima bendrauti daugiausia pusvalandį, o vietoj susitikimų akis į akį buvo skatinama kalbėtis internetu.
„Microsoft“ pranešė, kad per mėnesį trukusį eksperimentą, palyginti su pernykščiu rugpjūčiu, buvo sunaudota 23 proc. mažiau elektros ir 59 proc. sumažėjo dokumentų spausdinimas.
Technologijų milžinė teigė planuojanti dar vieną panašų bandymą žiemą, tačiau jo metu tokio pat apmokėto papildomo laisvadienio nebesiūlys.
„Dauguma žmonių mato, kad dirbdami ne visą darbo dieną arba ne visą savaitę jie turi sutalpinti tokį patį darbo kiekį į dar trumpesnį laiką“, – skelbta rugsėjį išleistame tyrime.
Japonijoje darbo valandos – ilgiausios pasaulyje.
2017 metais atliktas tyrimas parodė, kad beveik ketvirčio Japonijos kompanijų darbuotojai per mėnesį dirbo daugiau nei 80 valandų viršvalandžių. Dažnai už šiuos viršvalandžius nebuvo sumokėta.
Tuo tarpu Kinijos internetinio apsipirkimo platformos „Alibaba“ bendrasavininkas Jackas Ma didžiuojasi „Alibaba“ įmonės 12 valandų darbo diena. Jo darbuotojai dirba nuo 9 ryto iki 21 valandos nakties, šešias dienas per savaitę.
Tikėtinas scenarijus
„Luminor“ banko vyriausiojo ekonomisto Žygimanto Maurico teigimu, tumpesnė darbo savaitė Lietuvoje ne tik virs realybe, tačiau nemažoje dalyje sektorių žmonės jau dabar realiai dirba mažiaunegu 40 valandų per savaitę.
„Kuo bus didesni technologiniai pokyčiai, kuo labiau efektyvės verslo procesai, tuo darbo valandų mažės. Nemaža dalis žmonių jau dabar faktiškai dirba mažiau. Jei tai yra kūrybinis darbas, abejoju, ar žmogus tikrai pilnu kūrybiniu pajėgumu sugeba išdirbti 40 darbo valandų per savaitę“, – svarstė Ž.Mauricas.
Jo teigimu, šiandien darbuotojai jau dirba lankstesnėmis darbo valandomis, dažnai įmonės leidžia savo darbuotojams vieną dieną per savaitę dirbti iš namų. Tačiau tai būdinga ne visiems sektoriams – nors darbo grafikai, pavyzdžiui, paslaugų sektoriuje galima tampa lankstesni, tačiau bendrai darbo valandos nebūtinai mažėja.
Pasak Ž.Maurico, lankstesnis darbo grafikas, leidžiantis darbuotojams dirbti nuotoliniu būdu, gali priversti žmones dirbti dar daugiau.
„Nyksta riba tarp darbo ir nedarbo laiko. Ypač nuotolinė prieiga prie el. pašto, kitų technologijų tą ribą ištrina. Kai kurios šalys priėmusios įstatymus, kurie draudžia vadovui savaitgaliais rašyti laiškus pavaldiniams. Bet pas mus to nėra, ta riba nyksta, ir kyla klausimas, kaip nepersidirbti. Darbo režimas bet kokiu atveju taps lankstesnis, bet nebūtinai dirbtų valadų skaičius koreliuos su produktyvumu, su pasiektais rezultatais“, – kalbėjo ekonomistas.
Anot jo, keturių darbo dienų savaitė pasiteisintų tik tuo atveju, jeigu taptų tarptautine praktika.
„Tai turi būti koordinuotas veiksmas. Prancūzija bandė įvesti 35 valandų darbo savaitę ir dalis žmonių pasirinko dirbti keturias dienas. Bet gana sudėtingai jiems sekėsi tai daryti, nes kol kitos šalys nėra to įvedusios, tai tam tikrose sektoriuose prarandamas konkurencingumas: ne visuose sektoriuose bendra sukuriama pridėtinė vertė išauga, jeigu sumažini darbo dienų skaičių“, – sakė Ž.Mauricas.
Nepritaikyta Lietuvos ekonomikai
Lietuvos laisvosios rinkos instituto vyr. ekspertė Indrė Genytė-Pikčienė trumpesnės darbo savaitės Lietuvai neprognozuoja.
„Microsoft“ yra aukštųjų technologijų įmonė ir ten šis principas gal ir gali pasiteisinti. Tuo tarpu Lietuvoje vis dar vyrauja žemos ir vidutiniškai žemos pridėtinės vertės veiklos ir pramonėje, ir paslaugų sektoriuose, kur kiekviena darbo valanda tiesiogiai sukuria pridėtinę vertę ir galutinis rezultatas priklauso nuo išdirbtų valandų skaičiaus“, – sakė I.Genytė-Pikčienė.
Ji pridūrė, kad toks sprendimas greičiausiai nebūtų naudingas ir didelei daliai darbuotojų.
„Išdirbtų darbo valandų skaičius koreliuoja su galutiniu darbuotojų darbo užmokesčiu. Matome ne vieną pavyzdį, kad žmonės šiandien dirbdami ir norėdami užsidirbti daugiau dirba per kelis darbus, stengiasi didinti išdirbtų valandų skaičių, ir toks reguliavimas Lietuvai būtų nei palankus, nei tinkamas“, – pridūrė ji.
I.Genytės-Pikčienės teigimu, Lietuvos mastu tai būtų praradimas, nes Lietuva konkuruoja su kitomis valstybėmis, ir jeigu lietuviai dirbtų trumpiau, nepakeitus valstybės ekonominės struktūros mūsų bendras sukurtas vidaus produktas per metus būtų gerokai mažesnis negu kitose valstybėse.
Neišvengiama perspektyva
Lietuvos darbdavių konfederacijos vadovas Danas Arlauskas taip pat teigė, kad Lietuva jau juda link trumpesnės darbo dienos. Pasak jo, keičiantis darbo pobūdžiui, dirbant daugiau protinio, emocinio darbo, žmonėms reikės daugiau laiko poilsiui, savišvietai.
„Trumpesnė darbo diena padidintų darbuotojų produktyvumą. Su laiku vienas žmogus generuoja vis daugiau vertės, ta vertė negali pasiekti kosminių aukštumų, nes po to tu turi suvartoti tą sukurtą vertę. Tada klausimas kas ją suvartos, jeigu žmonių ribinis skaičius ir poreikiai ribiniai yra, o prigaminta labai daug. Technologiniai pasiekimai akivaizdžiai išlaisvins žmones nuo rutininio, paprasto darbo, ir tada klausimas, o ką jie darys tame darbe?“, – kalbėjo D.Arlauskas.
Jis prognozuoja, kad iki 2030 Lietuvoje tikrai bus trumpesnė darbo savaitė. Jo teigimu, tai bus atskirų įmonių prerogatyva, tačiau neturėtų būti reguliuojama įstatymu.
