Taip rodo tarptautinio tyrimo „Decoding Global Talent 2018“ duomenys, kuriuos Lietuvoje pristato specialistų paieškos portalas CVMarket.lt.
„JAV vadybos konsultavimo kompanijos „Boston Consulting Group“ ir „The Network“ vykdomame pasauliniame darbo jėgos mobilumo tyrime „Decoding Global Talent“ kaip partneriai dalyvaujame jau ne pirmą kartą, – sako CVMarket.lt marketingo vadovė Raimonda Tatarėlytė. – Šiemet šio tyrimo metu apklausta net 366 tūkst. dirbančiųjų iš 137 pasaulio valstybių. Kaip rodo tyrimo medžiaga, pasaulinės darbo jėgos mobilumas nuo 2014 m. iki 2018 m. smuktelėjo 7 proc., arba nuo 64 iki 57 proc., o vietos patraukliausių darbo emigracijai šalių dešimtuke gerokai persistumdė. Tiesa, JAV ir toliau lieka dešimtuko lyderė, tačiau antra buvusi Jungtinė Karalystė per ketverius metus nusileido į penktą poziciją.
Trečia buvusi Kanada išlaikė savo vietą, o Australija ir Ispanija reitinge palypėjo aukščiau: Australija iš septintosios į ketvirtąją, o Ispanija iš aštuntosios į šeštąją.
Prancūzija ir Šveicarija nesugebėjo išsilaikyti savo ankstesnėse pozicijose ir dabar užima atitinkamai septintą (buvo šešta) ir aštuntą (buvo penkta) vietas.
Švedija išvis iškrito iš dešimtuko, ją pakeitė TOP10 naujokė Japonija (dešimta vieta). Priešpaskutinė kaip ir 2014-aisiais liko Italija.“
Lietuvių prioritetai skiriasi
Lietuvos gyventojų skonis kiek skiriasi nuo bendrų pasaulinių tendencijų. Kaip rodo tyrimas, lietuvių svajonių kryptis šiuo metu yra Vokietija, po kurios eina Didžioji Britanija, o jai įkandin su nedideliu atotrūkiu seka Norvegija. Už trejetuko ribų atsidūrė (išdėstant mažėjančio populiarumo tvarka) Danija, Švedija, JAV, Airija ir Šveicarija.
Būtina pastebėti, kad populiariausių darbo emigracijos krypčių trejetukai skiriasi priklausomai nuo respondentų išsilavinimo, lyties ir amžiaus. Štai jaunesni nei trisdešimties metų šalies gyventojai pirmą vietą skiria JAV, o vyresni lieka ištikimi geografiškai artimesnei Vokietijai. Į moterų darbo emigracijos prioritetų TOP3 netikėtai įsimaišo Danija, išstūmusi iš trejetuko Didžiąją Britaniją. Vyrai balsuoja kitaip: Vokietija, Norvegija ir Didžioji Britanija. Aukštesnio išsilavinimo asmenys Jungtinę Karalystę rikiuoja po Vokietijos ir prieš Norvegiją, o mažiau išsilavinę labiau vertina galimybes užsidirbti Vokietijoje, po to – Norvegijoje, o tik po jų – Jungtinėje Karalystėje.
Ką mėgsta kaimynai
Lietuvos artimiausių kaimynų skoniai taip pat skiriasi nuo mūsų ir pasaulinių topų. Į lietuviškus patraukliausių darbo migracijai šalių TOP3 labiausiai panašūs latvių ir lenkų pirmaujančias šalis, tik Norvegiją čia keičia JAV. Estų trejetuke visai logiškai karaliauja Skandinavijos šalys: Suomija (1 vieta) ir Švedija (3 vieta), iš abiejų pusių „apkabinusios“ antroje vietoje likusias JAV.
Baltarusiai ir ukrainiečiai taip pat labiausiai norėtų važiuoti dirbti į Vokietiją, tačiau antras ir trečias vietas padalija labai skirtingai. Į Vakarus besiorientuojantys ukrainiečiai geras galimybes darbui mato JAV, taip pat Kanadoje, kur, kaip žinoma, yra įsikūrusios didelės emigrantų iš Ukrainos diasporos. Užtat baltarusiai lieka ištikimi slaviškoms šalims: antrą vietą skiria Lenkijai, o trečią – Rusijai.
Vis dar potencialių emigrantų tauta?
Beje, pagal norinčiųjų išvykti dirbti į užsienį skaičių lietuviai dabar toli gražu nėra tarp rekordininkų. Netgi atvirkščiai – pagerėjus ekonominei padėčiai, Lietuvos, o ir daugelio kitų Vidurio ir Rytų Europos šalių gyventojai tampa vis sėslesni. 2018 m. duomenimis, tik 38,7 proc. Lietuvos gyventojų norėjo išvykti dirbti į užsienį.
Jei bandysime sudaryti grupę šalių, kur mažiau nei 50 proc. gyventojų ketintų išvykti padirbėti į užsienį, kartu su Lietuva čia patektų Latvija, Lenkija, Slovakija, Slovėnija, Vengrija ir Graikija. Netikėta, kad čia pat išvystume Rusiją bei Kiniją.
Estai patektų į antrą grupę, kur norinčių padirbėti užsienyje yra tarp 50 ir 60 procentų. Įdomu, kad jų kaimynėmis taptų ir šalys, į kurias dirbti veržiasi visas likęs pasaulis: JAV, Vokietija, Belgija ir Danija. Beje, trečiojo pasaulio šalis, kurių šiose ir toliau pristatomose grupėse gausu, praleidžiame.
Jungtinėje Karalystėje, Prancūzijoje, Suomijoje užfiksuotas dar didesnis procentas gyventojų, norinčiųjų pabandyti laimę užsienio emigracijoje (nuo 60 iki 70 proc.). Tarp 70 ir 80 proc. galvojančiųjų apie darbą emigracijoje yra tokiose šalyse kaip Japonija, Singapūras, Pietų Afrikos Respublika ir Australija.
Nuo 80 iki 90 proc. gyventojų, viltingai žvelgiančių į užsienio darbo rinkas randame Norvegijoje, Liuksemburge, Pietų Korėjoje. Tačiau tai dar ne rekordas. Net 90 proc. ir daugiau gyventojų norėtų išvažiuoti dirbti svetur tokiose šalyse kaip Venesuela, Egiptas, Indija, Saudo Arabija, Tunisas ir Jungtiniai Arabų Emyratai.
Ką darbas užsienyje traukia labiausiai
Tačiau ir Lietuvoje noras ieškoti uždarbio ne gimtuosiuose kraštuose nėra vienodas. Labiausiai pasiryžę laimės ieškoti svečiose šalyse jaunesni nei 30 metų asmenys. Jų tyrimas priskaičiavo 51 proc., vyresni dėl darbo užsienyje atsargesni (35,7 proc.).
Išsilavinimas taip pat, nors ir ne tiek daug, veikia lietuvių apsisprendimą. Turintys bakalauro ar dar solidesnį diplomą į užsienį veržiasi kiek rečiau nei žemesnio išsilavinimo Lietuvos gyventojai (atitinkamai 38 proc. ir 43 proc.). Natūralu, galimybių gerai uždirbti prastesnį išsilavinimą turintiems ar visai jo neturintiems Vakaruose kol kas žymiai daugiau nei Lietuvoje.
Kaip ir reikėjo tikėtis, dar sėslesnės moterys. Iš apklaustų dailiosios lyties atstovių tik 28 proc. atsakė, kad domėtųsi galimybėmis išvykti dirbti už Lietuvos ribų, kai tuo pat metu tokį pasiūlymą svarstytų net 57 proc. vyrų.
