Remiantis Vilniaus universiteto atliktu tyrimu, į Lenkiją dėl kainų skirtumo vykstantys mūsų šalies piliečiai kasmet ten išleidžia apie 400 mln. eurų. Panašu, kad pamažu formuojasi nauja kelionių kryptis – Latvija, kur apsipirkti keliauja Šiaurės Lietuvos gyventojai.
Neskaičiuojame, kiek prarandame
Anot Nepriklausomų prekybos įmonių asociacijos pirmininko Eimučio Radžvilos, tokią tendenciją dar labiau sustiprintų priimtas sprendimas nuo 2020 m. kovo 1 d. padidinti akcizo už gryno etilo alkoholio hektolitrą tarifą 10,5 proc. – nuo 1832 iki 2025 eurų. Tam šią savaitę jau pritarė Seimo finansų ir biudžeto komitetas.
„Jei šis tarifas įsigalios, ne dėl savo kaltės nukentės pasienio smulkieji prekybininkai, ypatingai tai smogs Joniškio, Rokiškio, kitų pasienio regionų prekybininkams, kuriems jau ir dabar nebuvo lengva. Jei turėjome ekonominį turizmą Lenkijos kryptimi, dabar jis išaugs ir į Latvijos pusę“, – Eltai sakė E. Radžvila.
Pasak jo, prekybininkai nėra nusistatę prieš akcizų alkoholiui didinimą, bet tai turi būti daroma atsižvelgiant į kaimyninių šalių kontekstą, nes esant atviroms sienoms tai įtakoja verslininkų konkurencingumą. Dabar jie turės konkuruoti su už sienos esančiais verslininkais, kuriems jų valdžia sudarė geresnes konkurencines sąlygas.
„Latvijai sumažinus alkoholio akcizus, prekybininkai iškart pajuto rezultatus, sumažėjo prekybos apyvartos, o mes ketiname alkoholį dar labiau branginti. Bėda ta, kad mes priimame sprendimus neskaičiuodami kiek prarandame. Latvija ir Estija buvo pakėlusi akcizus alkoholiui ir netrukus nuleido. Manau dėl to, jog aiškiai pamatė, kad tai buvo klaidingas žingsnis“, – sako E. Radžvila.
Latvija elgiasi pragmatiškai
Didinti akcizą pasiūliusi Finansų ministerija teigia, kad didelio kainų skirtumo su Latvija neturėtų būti, nes ši kaimynė nuo kitų metų kovo 1-osios taip pat ketina didinti akcizą. Tačiau šiandien dar nėra aišku, kaip Latvija elgsis atėjus šiai datai.
Šių metų pradžioje Latvija akcizą etilo alkoholio hektolitrui buvo pakėlusi iki 1840 eurų, tačiau Estijai rugsėjį sumažinus šį akcizą nuo 2508 eurų iki 1881 euro, Latvijos valdžia reagavo greitai ir laikinai, iki kitų metų kovo 1-osios, sumažino šį mokestį iki 1564 eurų.
„Prieš dešimt metų pas mus PVM irgi buvo laikinai padidintas ir toks išliko iki šiol. Iš tikro dar niekas nežino kaip pasielgs latviai, bet ankstesnės reakcijos rodo, kad jie linkę elgtis pragmatiškai. Gal pratęs mažesnio akcizo terminą, gal nustatys naują akcizą. Net jei pakels iki anksčiau buvusio dydžio, jis vis tiek bus mažesnis nei planuojamas Lietuvoje“, – sako Mantas Zakarka, Legalaus verslo aljanso vadovas.
Latvijos prekybininkai jau dabar pradėjo aktyvią pasipriešinimo akcizo didinimui akciją. Šią savaitę Rygoje įvyko Vidzemės regiono, esančio prie sienos su Estija, verslininkų piketas – jie ragina atsisakyti planų didinti akcizą etilo alkoholiui.
Latvijos verslininkai paskaičiavo, kad pakėlus akcizą valstybė neteks apie 500 mln. eurų. „Jei Latvija matys, kad iš Lietuvos gali uždirbti panašiai kaip dabar iš Estijos, tikrai nedidins tarifo. Atvykę pirkti alkoholio ekonominiai turistai perka ir kitas prekes, lankosi kavinėse, pramogauja. Pritraukti pirkėjus iš kitų šalių svajoja visos valstybės išskyrus mus. Juk mums pabranginus alkoholį, kainų skirtumas su Latvija būtų panašus į tą, kuris dabar yra su Lenkija – skirsis apie 1,5 karto“, – sako M. Zakarka.
Lenkijoje akcizo tarifas už hektolitrą etilo alkoholio siekia 1333 eurus, o nuo kitų metų jis bus pakeltas iki 1372 eurų.
„Akcizo šalininkai sako, kad padidinus akcizą bus papildomai surinkta apie 10 mln. eurų. Tačiau realiai, jei nekris alkoholio vartojimo apimtis, nedidinant akcizo kitąmet būtų surinkta apie 8 mln. daugiau. Tiek šiemet Lietuva prarado dėl to, kad žinodami apie akcizo didinimą mažmenininkai užsipirko alkoholio iš anksto. Nusprendus didinti akcizą, ši istorija pasikartos“, – sako M. Zakarka.
