Kiti kalbėjo apie transporto įmonių iškėlimą į palankesnės mokestinės aplinkos šalis – Lenkijoje jau dabar registruojami transporto bendrovių filialai, kurie įsigyja ir šioje šalyje registruoja krovininius automobilius.
Susiklosčiusią padėtį paprašėme įvertinti smulkios transporto įmonės vadovo, kurio vardas, pavardė ir įmonės pavadinimas redakcijai žinomi.
Pats sėda prie vairo
„Man šiandien tikrai nebėra kur trauktis. Dėl didžiulės konkurencijos paslaugų kainų didinti negaliu, įmonės sąnaudos jau ir dabar tiek suspaustos, kad rezervo jokio nebeturiu“, – sakė Vilniuje įsikūrusios bendrovės, eksploatuojančios 7 krovininius automobilius, vadovas.
Verslininkas pasakojo, kad jis savo įmonėje atlieka visus reikalingus darbus – ieško užsakymų, rūpinasi technine transporto būkle, priima ir atleidžia darbuotojus, tikrina ataskaitas, organizuoja vairuotojų darbą.
Reikalui prispyrus įmonės savininkas pats dirba ir vairuotojo darbą – iš darbo išėjus ar susirgus vairuotojui, užsakymų negali atsisakyti, todėl kartais tenka prie vairo sėsti ir pačiam.
„Pasitaiko, kad tenka vairuotojus išleisti atostogų, važiuoti pasikrauti ar išsikrauti, atlikti darbus, kol rasiu naują darbuotoją. Didesnėse bendrovėse vairuotojai gal ir gali pakeisti vienas kitą, bet mažose savininkas taip pat yra ir vairuotojas. Štai tokie mes oligarchai“, – liūdnai šypsojosi vežėjas.
Svarstė mažinti algas
Verslininko įmonės sąnaudos šiuo metu yra minimalios – bendrovė neturi dispečerių, vadybininkų, nuomojasi mažutį biurą, apskaitą tvarko smulki buhalterinių paslaugų įmonė. Bendrovėje dirba tik savininkas ir vairuotojai.
Jis skaičiuoja, kad, pakėlus atlyginimo koeficientą iki 1,65, papildomi mokesčiai už 7 darbo vietas sudarys apie 2 tūkst. eurų. Įmonėje daugiausia dirba vairuotojai iš Baltarusijos, nes lietuviai lengvesnės duonos ieško kitose šalyse, o Lietuvos bendrovės susiduria su nuolatiniu darbuotojų trūkumu.
„Lenkijoje darbo sąlygos vairuotojams šiuo metu jau yra geresnės. Mano vairuotojai yra sakę, kad jei tik į rankas pradėtų gauti mažiau, jie važiuotų dirbti į Lenkiją. Lietuvoje jie dirba vien dėl to, kad jiems iš čia arčiau parvažiuoti namo“, – pasakojo verslininkas.
Du mėnesius – be algos
Paklaustas apie Vyriausybės patvirtintą algos koeficiento padidinimą įmonės vadovas ir savininkas sakė, kad savo algą įsigaliojus naujai tvarkai teks atiduoti valstybės biudžetui.
Jis prisiminė atvejį, kai porą mėnesių teko sėdėti visai be algos, nes po draudžiamojo įvykio draudimo išmoka buvo mokama po poros mėnesių. Vairuotojų algoms pinigų užteko, o pačiam teko susiveržti diržą.
„Aš, kaip „oligarchas“, šiandien algą gaunu paskutinis. Vairuotojams algas turiu sumokėti laiku, nes negavę pinigų jie nevažiuos į reisą, todėl jie pirmoje vietoje, o man – tik tai, kas lieka“, – sakė verslininkas.
Palies ir darbuotojus
Vilnietis pripažino, kad pokyčiai palies ne tik jo šeimą ar vairuotojus.
Veiklos stabdymas atsilieptų net ir biurą nuomojantiems verslininkams.
Be to, kliento netektų ir nedidelė buhalterinės apskaitos įmonė, pajamų negautų muitinės sandėliai, kuriuos kartais nuomojasi bendrovė, automobilių remonto pardavėjai ir dirbtuvės, taip pat sumažėtų degalų sunaudojimas, o kartu – ir sumokamas akcizo mokestis.
Verslininkas mato kelis tokios situacijos sprendimo būdus – perkelti verslą į kitą šalį ar uždaryti įmonę ir ieškoti pragyvenimo šaltinio kitur.
„Eisiu dirbti vairuotoju, tas darbas man puikiai žinomas. Gausiu tą patį atlyginimą, kaip turėdamas savo įmonę, tik nebebus atsakomybės darbuotojams arba užsakovams, nebus galvos skausmo. O mano vairuotojai susiras darbą Lenkijoje, kurioje mokestinė aplinka gerokai palankesnė“, – sakė smulkusis vežėjas.
Statistikos departamento duomenimis, 85 proc. transporto įmonių valdo iki 10 transporto priemonių automobilių parką.
