Šalies savivaldybės norėtų savarankiškai pasirinkti, kas teiks visas būtiniausias paslaugas gyventojams, – atrinkti verslo subjektai ar joms pačioms priklausančios įmonės bei pelno nesiekiančios viešosios įstaigos. Joms už vietos savivaldos tarybos nustatytas kainas tam tikras užduotis būtų pavesta atlikti vidaus sandoriais.Tačiau dabar galiojantys įstatymai be Konkurencijos tarybos leidimo taip elgtis draudžia.
Atsisakė vežti atliekas
Vyriausybė yra parengusi keleto įstatymų pakeitimų projektus, kurie savivaldybėms atrištų rankas be biurokratinių kliūčių vidaus sandoriais būtiniausias paslaugas gyventojams teikti per savo įmones ir įstaigas.
Tai pirmiausia užtikrintų tokių paslaugų nepertraukiamumą, nes kai kurių užduočių vykdymą privačioms įmonėms pavedusios savivaldybės yra skaudžiai nukentėjusios, kai verslas pareikšdavo nutraukiantis pasirašytas sutartis dėl to, kad užsakytos paslaugos jam nuostolingos.
Taip šios vasaros pabaigoje atsitiko Kaišiadoryse, kur nuo praėjusių metų pradžios mišrių komunalinių atliekų vežimo paslaugą teikianti Vilniaus įmonė VSA pradėjo nebevežti atliekų iš pusiau požeminių konteinerių.
Su šia bendrove pasirašant sutartį trejiems metams su galimybe ją pratęsti dar dvejiems buvo numatyta, jog savivaldybė ketina dalį antžeminių konteinerių keisti į pusiau požeminius. Todėl atliekų vežėjas turėjo pakankamai laiko pasirengti šiems pokyčiams.
Išgelbėjo vietos įmonė
Tačiau šią vasarą įrengus tokias šiuolaikines atliekų surinkimo aikšteles šiukšlių išvežimas pradėjo atsilikti nuo numatyto grafiko, o rudens pradžioje atliekos iš šių konteinerių būdavo išvežamos vos kartą per dvi savaites.
„Gyventojai maišus su atliekomis pradėjo krauti prie perpildytų pusiau požeminių konteinerių.
Tuo metu dar laikėsi gana šilti orai, nuo mieste suverstų atliekų krūvų ėmė sklisti blogas kvapas, veistis parazitai“, – apie neseniai kilusią problemą pasakojo Kaišiadorių rajono meras Vytenis Tomkus.
Konkursą laimėjusios įmonės atstovai rajono vadovui aiškino, jog atliekų vežimas papildomą specialią mašiną turėjusiai įsigyti bendrovei yra nuostolingas ir pasiūlė užmokestį už teikiamas paslaugas padidinti 30 procentų.
Į kampą įsprausta savivaldybė taip pasielgti negalėjo, nes būtų tekę skelbti naują konkursą, o šiukšlėse pradėjęs skęsti miestas būtinoms procedūroms laiko nebeturėjo.
„Visa laimė, kad dar turime išrūšiuotas atliekas vežančią savivaldybės įmonę „Kaišiadorių paslaugos“, kuri iš Jonavos savivaldybės įmonės išsinuomojo specialią mašiną, skirtą atliekoms iš pusiau požeminių konteinerių vežti. Šitaip išsivalėme miestą“, – pasakojo meras V.Tomkus. Dabar Kaišiadorių rajono savivaldybė rengiasi nutraukti sutartį su VSA įmone šalių susitarimu.
Tektų investuoti iš naujo
V.Tomkus tikisi, kad kol prireiks skelbti naują konkursą, Seimas bus pakeitęs įstatymus ir savivaldybė atliekų vežimo paslaugas iš savo įmonės galės pirkti vidaus sandorio būdu.
Anksčiau būtent „Kaišiadorių paslaugos“ atliekas ir išveždavo, tačiau Konkurencijos tarnybai laimėjus teismus Kaišiadorių rajonas buvo priverstas skelbti šios paslaugos konkursą.
„Nedideliu skirtumu laimėjus VSA bendrovei savivaldybės įmonė buvo priversta atleisti darbuotojus, parduoti atliekų konteinerius, specializuotą transportą.
Jei vėl bus leista tvarkytis patiems, savivaldybei teks vėl atkurti įmonės techninę bazę“, – kalbėjo meras. Jis džiaugėsi, kad per tą laiką dar ir keleivių vežimo paslaugas teikianti savivaldybės įmonė nebankrutavo ir bėdai ištikus galėjo pagelbėti. Bet, pasak V.Tomkaus, Kėdainiuose privati įmonė yra nupirkusi savivaldybės komunalinę įmonę ir dabar rajonui diktuoja savo kainas.
Pasitikėti verslu rizikinga
Miesto tvarkymo paslaugas privačiam verslui atiduoti raginamų šalies savivaldybių vadovai baiminasi, kad paskelbus komunalinių paslaugų konkursą ir privačiam verslui pradžioje dempingavus kainas bus sužlugdytos savivaldybių specializuotos įmonės.
Vėliau pelno siekiantys privatūs paslaugų teikėjai ims diktuoti savo sąlygas, nes savivaldybės nebeturės alternatyvos.
„Reikalaujant konkurencinių sąlygų mums vis prikišama, kad to reikalauja Konstitucija. Tačiau tuo pat metu užmirštamas Konstitucijos 120 straipsnis, kuris garantuoja savivaldos savarankiškumą.
Koks gi čia savarankiškumas, jei gyventojų išrinkti savivaldos politikai negali patys nutarti, kaip paprasčiau žmonėms suteikti privalomas paslaugas?“ – klausė meras V.Tomkus.
Anot jo, Europos šalyse savivalda jau seniai į savo rankas perima viešųjų paslaugų teikimą, nes įsitikino, jog priklausyti vien nuo neprognozuojamo privataus verslo yra rizikinga.
Privatus verslas bet kada gali bankrutuoti, nutraukti sutartis, už tai jose numatytos baudos savivaldybėms – menka paguoda, nes viešosios paslaugos turi būti teikiamos nepertraukiamai.
Konkurencijos tarnyba tyrimu yra pagrasinusi ir Palangos savivaldybei, kuri visą kurorto tvarkymą vidaus sandoriu yra perdavusi savo bendrovei „Palangos komunalinis ūkis“.
Numatyti poreikį neįmanoma
„Savivaldybės taryba yra nustačiusi paslaugų kainas, kurios tik padengia jų sąnaudas. Užtat vidaus sandoris komunalininkų paslaugas leidžia užsakyti kada tik to prireikia. Tai ypač svarbu kurorte, kuriame poreikį diktuoja orai ir nuo jų priklausantys poilsiautojų srautai“, – teigė Palangos meras ir Lietuvos savivaldybių asociacijos viceprezidentas Šarūnas Vaitkus.
Pavyzdžiui, kas vasarą Baltijos jūra į krantą išmeta dumblių, juos privaloma skubiai surinkti. Kaip konkurso sąlygose nustatyti šios paslaugos dažnumą? Arba atliekų išvežimas iš paplūdimio, kuriame atliekų kiekis priklauso nuo poilsiautojų gausos.
Sutartyje su privačia įmone galima numatyti, kad vasarą iš 25 km ilgio paplūdimių šios atliekos turi būti išvežamos, pavyzdžiui, tris kartus per dieną. Bet ką daryti, jeigu visą savaitę lyja ir paplūdimiai – tušti?
Tas pat ir su atliekų išvežimu iš viešųjų erdvių. Būna dienų, kai miesto šiukšliadėžes pakanka ištuštinti kartą per dieną, tačiau kai orai geri ir Palangą užplūsta minios žmonių, atliekas iš gatvių reikia vežti ir triskart per dieną.
Š.Vaitkus teigė, kad visų atvejų sutartyje nenumatysi. „Pavyzdžiui, savaitgalį kilo audra ir naktį mieste išvartė medžius. Privati įmonė tvarkyti išvartų greičiausiai atvažiuotų po poilsio dienų ir tiktai už papildomą mokestį. Dabar mūsų komunalininkai neraginami patys žino, kad tai jų darbas, ir tokiais atvejais budinti brigada išvirtusius medžius pašalina dar tą pačią naktį.
Man regis, kad prieš viešosioms ir būtinosioms paslaugoms reikalaudami menamos konkurencijos, mes pirmiausia turime atsakyti į klausimą, ar tai bus patogu ir priimtina patiems gyventojams, kurie ir yra savivaldos šeimininkai“, – vidaus sandorio privalumus vardijo Š.Vaitkus.
Nori valdyti pastatytą baseiną
Dabar Konkurencijos tarnyba pradėjo tyrimą dėl to, kad už valstybės ir miesto biudžeto lėšas pastatytas baseinas perduotas valdyti Palangos savivaldybės viešajai įstaigai. Miesto baseiną valdyti nusiteikęs privatus verslas reikalauja viešojo konkurso procedūros ir ją tikisi laimėti.
„Mums kyla didelių abejonių, ar pelno siekiančios bendrovės samdys trenerius ir Palangos vaikus mokys plaukti nemokamai? Nuo šių metų kovo kurorto mokiniai baseine nemokamai lankėsi 28 tūkstančius kartų. Ar palangiškiams senjorams ir neįgaliesiems verslininkai iš savo lėšų suteiks iki 50 procentų nuolaidą?“ – abejojo kurorto meras.
Š.Vaitkus klausė, kodėl privačiam verslui baseino Palangoje neprireikė iki šiol. „Mes verslininkus 15 metų raginome tai daryti, nes miestui būtinos mokymo plaukti paslaugos. Savivaldybė buvo nusiteikusi net pirkti tokią paslaugą.
Nesulaukus verslo pagalbos sportininkams ir vaikų mokymui plaukti baseinas buvo pastatytas iš Valstybės investicijų programos ir savivaldybės lėšų.
Palanga įrodė, kad net ir teikdamas nemokamas paslaugas ir dideles nuolaidas tam tikroms visuomenės grupėms toks baseinas išsilaiko ir nereikalauja biudžeto dotacijų. Tuomet prisistato privatus verslas ir padedamas Konkurencijos tarnybos reikalauja tokį baseiną atiduoti valdyti jam“, – aiškino Š.Vaitkus.
Siūlo imituoti konkurenciją
Lietuvos savivaldybių asociacijos prezidentas ir Jonavos rajono meras Mindaugas Sinkevičius teigia suprantąs verslo siekį su valstybe konkuruoti sąžiningai.
„Savivalda būtų neteisi tokiu atveju, jei verslas iš skolintų lėšų sukurtų viešąsias paslaugas teikiantį objektą ir iš savo apyvartos mokėtų kreditus, o savivaldybė iš biudžeto lėšų pasistatytų tokį pat objektą ir paslaugas galėtų teikti už mažesnę kainą.
Tuomet tokia konkurencija būtų nelygiavertė. Tačiau mes kalbame apie Palangos baseino, Jonavos arenos atvejus, kai privatus verslas tokių objektų šiuose miestuose nestatė ir vargu ar statys.
Ar valstybės pastatytus objektus perdavus privačiam verslui atsiras konkurencija? Su kuo Palangos baseino ar Jonavos arenos privatus valdytojas konkuruos?“ – Konkurencijos tarnybos ir Centrinės projektų valdymo agentūros argumentų nesupranta M.Sinkevičius.
Anot jo, mokant vaikus plaukti, rajono visuomenei organizuojant renginius, tvarkant viešąsias erdves, vežant komunalines atliekas, visuomenei teikiamos būtinosios paslaugos, kurios nėra pelningos ir privatų verslą domina tik tol, kol įsitikinama, kad iš jo daug neuždirbsi.
Svarbiausia, kad šitaip eksperimentuojant kenčia gyventojai, kurie monopolininku tapusiam privačiam tiekėjui priversti mokėti tiek, kiek jis pageidaus.
Trokšta pasirinkimo laisvės
Tik neseniai dalis savivaldybių iš privataus verslo atsiėmė savo šilumos ūkį ir gyventojai su palengvėjimu atsiduso. Antai Palangoje šildymas atpigo 30 procentų. Arba Kauno pavyzdys, kai savivaldybei priėmus sprendimą steigti naują viešosios paslaugos teikėją, pagal sutartį miestą šienavusi privati įmonė paslaugų kainas sumažino 13 proc.
„Mes sakome – leiskite savivaldai pasirinkti pačiai. Tai deklaruoja ir Europos savivaldos chartija ir Europos teisingumo teismo sprendimai. Visos Europos šalys suprato, kad viešąsias paslaugas gali užtikrinti tik savivalda, kurios nustatomas kainas kontroliuoja rinkėjai.
Užtat visuomenė negali priversti susimažinti pelną viešąsias paslaugas teikiantį privatų verslą“, – Seimui teikiamų įstatymų keitimo nauda įsitikinęs asociacijos vadovas M.Sinkevičius.
Konkurencijos tarybos Viešųjų subjektų priežiūros grupės vadovės Justinos Paulauskaitės komentaras:
„Savivaldybė, investavusi į tam tikrą infrastruktūrą, būtiną viešosioms paslaugoms teikti, sakykim, pastačiusi baseiną, negali vienašališkai nuspręsti, kas šį turtą valdys ir pavesti jį valdyti savo įmonei. Konkurencijos taryba ragina savivaldybes vykdyti konkurencingas procedūras ir įvertinti, ar rinkoje yra privačių verslo subjektų, kurie galėtų pretenduoti valdyti minėtą infrastruktūrą. Konkurencingos procedūros metu savivaldybė galėtų pasitikrinti, kokias kainas ir papildomas paslaugas tie rinkos dalyviai pasiūlytų, kiek jie sutiktų investuoti į savivaldybės turto (baseino) išlaikymą ir pan.
Savivaldybės įmonės taip pat gali konkuruoti su privataus verslo atstovais ir konkurencingos procedūros metu įsivertinti, ar jos yra finansiškai pajėgios užtikrinti paslaugų teikimą, o savivaldybė, pasvėrusi visus pasiūlymus, turėtų galimybę pasirinkti finansiškai patraukliausią variantą.
Vilniaus miesto savivaldybė buvo pripažinta pažeidusi Konkurencijos įstatymą, nes ji neorganizavo konkurso ar kitos konkurencingos procedūros naujai pastatyto Fabijoniškių baseino valdytojui ir paslaugų teikėjui parinkti, ji tokiu sprendimu privilegijavo savo įstaigą, diskriminavo kitus ūkio subjektus. Tyrimas buvo pradėtas dėl to, kad savivaldybės įmonė Fabijoniškių baseine ne tik teikia neformaliojo švietimo paslaugos (moksleiviai mokomi plaukti), bet taip pat užsiima komercine veikla – gyventojams siūlo mokamas baseino ir sporto klubo paslaugas, kurios turi būti teikiamos nepažeidžiant konkurencijos reikalavimų. Šalies įstatymai savivaldybes įpareigoja sudaryti vienodas galimybes visiems ūkio subjektams varžytis dėl komercinių paslaugų teikimo.
Savivaldybės dažnai mini argumentą, kad turtą valdant jų įmonėms, teikiamos paslaugos gyventojams esą kainuotų pigiau. Vis dėlto Konkurencijos tarybos patirtis rodo, kad savivaldybių įmonių paslaugos savaime nėra pigesnės. Be to, reikia turėti omeny, kad savivaldybės dažnai remia savo įmones skirdamos nekilnojamąjį turtą, įvairias subsidijas, mokesčių lengvatas, taigi, mokesčių mokėtojų pinigai iš tiesų gali būti panaudojami labai neefektyviai.“
