– Transporto sektoriaus veiklos rezultatai yra neatsiejami nuo ekonominės situacijos euro zonos valstybėse ir NVS rinkų ekonominės padėties.
Ekonominio pakilimo metu transporto sektoriaus rinkos dalyviai ne tik investuoja į transporto priemonių parko atnaujinimą, informacinių sprendimų plėtrą ir naujas darbo vietas, bet ir kaupia didesnes likvidumo atsargas, diversifikuoja veiklą rinkų ir krovinių atžvilgiu.
Lietuvos transporto sektorius 2019 metais išlaiko tvarų makroekonominių rodiklių augimą. Tikėtina, kad artimiausiu metu transporto sektoriuje išliks teigiamos tendencijos. 2019 metais kelių transporto sektorius taip pat auga. Rizikos, tokios kaip Mobilumo paketas, yra, bet jos žinomos ir valdomos.
– Kokius ilgalaikius tikslus Susisiekimo ministerija kelia visam sektoriui ateinančiais metais?
– Susisiekimo ministerijos iniciatyva pradedama rengti Lietuvos susisiekimo plėtros iki 2050 metų strategija, kuria siekiama numatyti optimalias ilgalaikes šalies transporto sektoriaus plėtros kryptis ir prioritetus.
Ilgalaikė susisiekimo strategija suteiks pagrindą kryptingai, gerąja užsienio valstybių praktika pagrįstai tolesnei Lietuvos transporto sektoriaus plėtrai. Tai leis sparčiau siekti pažangos, tikslingai planuoti veiklą ir investicijas. Ilgalaikius plėtros planus šiuo metu turi visos Susisiekimo ministerijai pavaldžios įmonės, valdančios šalies transporto infrastruktūrą.
Tačiau bendra susisiekimo sektoriaus strategija užtikrins geresnį skirtingų transporto šakų bendradarbiavimą, intermodalumą ir nuoseklią plėtrą viso sektoriaus mastu.
Be to, numatytos ilgametės gairės leis tiek savivaldybėms, tiek ir privačiam sektoriui nuosekliau planuoti savo investicijas.
– Netyla kalbos apie Mobilumo paketą. Panašu, kad šalys narės susiskaldžiusios, o ES pakraščiuose esančios valstybės vienijasi kovai už savo interesus, tarpusavyje derina veiksmus. Kokia yra Lietuvos pozicija ir kokia Mobilumo paketo versija būtų priimtina mūsų šaliai?
– Lietuva kartu su kitomis ES šalimis narėmis siekia surasti subalansuotą sprendimą, kuris atitiktų mūsų vežėjų interesus, nepamirštant ir vairuotojų.
Mūsų šalis, kaip ir Lenkija, Latvija, Bulgarija, Vengrija, Rumunija, siekia atkreipti Europos Parlamento dėmesį į esminius susirūpinimą keliančius Mobilumo paketo aspektus. Tarp tokių minime reikalavimą periodiškai grąžinti krovininę transporto priemonę į registracijos šalį, vairuotojų poilsio infrastruktūros Europos keliuose trūkumą, ES transporto rinkos skaidymą įvedant dvejopus standartus vairuotojų komandiravimo atžvilgiu bei į protekcionistines kabotažo sąlygų nuostatas, galinčias neigiamai paveikti ES pakraščiuose esančių valstybių vežėjų konkuravimą su trečiųjų šalių vežėjais.
Tarptautinės kelių transporto sąjungos duomenimis, reguliarus vilkikų grąžinimas į įmonės įsisteigimo šalį sunkiasvorių transporto priemonių nuvažiuotą atstumą padidintų iki 75 procentų, o bendrą vilkikų išmetamą anglies dvideginio kiekį – net iki 100 tūkstančių tonų per metus.
Mes sutinkame, kad Lietuvos transporto sektorius turi mažinti išmetamų dujų kiekį, tačiau pabrėžiame, kad tam būtina nuosekli ES transporto politika ir politinė valia netvirtinti šiam tikslui prieštaraujančių nuostatų atskiruose teisės aktuose.
– Transporto sektorius yra trečias pagal svarbą Lietuvos ekonomikoje, sukuria apie 12 proc. bendrojo vidaus produkto, kartu šis sektorius yra ir bene labiausiai teršiantis aplinką. Įsigaliojus Paryžiaus klimato kaitos susitarimui Lietuva iki 2030 m. privalės sumažinti šiltnamio efektą sukeliančių dujų (ŠESD) kiekį proc., palyginti su 2005 metais. Kokie pokyčiai laukia transporto sektoriaus?
– Siekdama labiau saugoti aplinką ir mažinti poveikį klimato kaitai Susisiekimo ministerija ketina su universitetais ieškoti būdų, kaip sumažinti transporto sektoriaus šiltnamio efektą sukeliančių dujų išmetimą.
Taip pat laukiame startuolių iniciatyvų – yra įsteigtas naujas 5 mln. eurų fondas, kuriuo siekiama paskatinti įmones kurti mobilumo paslaugas ir produktus, intelektines transporto sistemas ir inovatyvias transporto technologijas, mažinančias transporto sukuriamą anglies dvideginio emisiją.
Vyriausybė iš esmės pritarė integruotam nacionalinio energetikos ir klimato srities veiksmų plano (NEKS) 2021–2030 m. projektui, kuriame apibrėžtos Lietuvos kovos su klimato kaita ambicijos.
Minėtame plane yra numatytos transporto sektoriaus ŠESD mažinančios priemonės, pavyzdžiui, geležinkelių elektrifikavimas, ekonomiško ir ekologiško vairavimo įgūdžių formavimas ir skatinimas, kelių elektroninės rinkliavos („E-tolling“) įgyvendinimas krovinių vežimo srityje, paskatos naudotis kombinuotu (intermodaliniu) krovininiu transportu (viešaisiais logistikos centrais), Darnaus judumo fondo kūrimas, transporto parko atnaujinimas taikant žaliuosius pirkimus ir užtikrinant būtinuosius viešojo pirkimo tikslus transporto srityje, elektromobilių naudojimo skatinimas ir jų įkrovimo infrastruktūros plėtra ir kt.
– Paminėjote „E-tolling“ projektą. Kokią naudą jis duotų Lietuvai, kokių pokyčių gali tikėtis sunkiasvorių transporto priemonių vairuotojai?
– Sieksime sukurti tvarų kelių finansavimo modelį, kur gaunamas lėšas galėtume investuoti į kelių priežiūrą, jų saugumo rodiklių ir kokybės gerinimą. Didžiausias pokytis – vinječių atsisakymas.
Matome, kad atėjo laikas atsisakyti vinjetės mokesčio ir pereiti prie „E-tolling“ sistemos, kuri yra socialiai ir aplinkosaugos požiūriu teisingesnė rinkliava ir kurios dydis tiesiogiai priklausys nuo sunkiasvorio automobilio nuvažiuoto atstumo magistraliniuose Lietuvos keliuose, įgyvendinant ES principą teršėjas moka ir naudotojas moka.
Įvedus „E-tolling“ sistemą kiekvienais metais papildomai būtų surinkta iki 70 mln. eurų.
– Stebint pasaulines tendencijas susidaro įspūdis, kad inovatyvių paslaugų ir technologijų diegimas transporto sektoriuje įgauna pagreitį, skiriamos nemenkos investicijos technologijų plėtrai. Ant kurio laiptelio šiandien stovi Lietuvos susisiekimo sektorius varžybose dėl ateities transporto?
– Matome, kad susisiekimo sektorius yra labai dinamiškas ir nuolat keičiasi, todėl norėdami išlaikyti savo konkurencingumą ir veikti kartu su lyderiaujančiomis šalimis turime nuolat mąstyti apie pažangą, diegti inovacijas ir imtis ambicingų projektų.
Džiaugiuosi, kad Lietuva rodo pavyzdį įgyvendinant strateginį projektą „Rail Baltica“. Lietuva jau yra nutiesusi europinio standarto vėžės geležinkelio linijos atkarpą nuo Lenkijos sienos iki Kauno geležinkelių transporto mazgo.
Užbaigus šiuo metu vykstančius darbus Kauno intermodalinis terminalas bus sujungtas su „Rail Baltica“ linija. Planuojama 2021 metais atidaryti visą logistinį kompleksą kroviniams vežti.
Siekiame sudaryti palankias sąlygas 5G ryšiui diegti. 2019 m. gruodžio mėnesį planuojama Vyriausybei pateikti tvirtinti 5G gairių projektą. Pagrindinis tikslas – iki 2025 m. 5G ryšiu aprėpti 96 proc. namų ūkių ir pagrindinius transporto koridorius.
Tiek „Rail Baltica“, tiek „Via Baltica“ taps pažangios 5G technologijos diegimo vieta. Spartus 5G technologijos įdiegimas leis Lietuvai ir toliau išlaikyti lyderės pozicijas ryšių technologijų srityje Europoje ir pasaulyje, skatins šalies skaitmeninės ekonomikos augimą.
– Pradėjęs eiti susisiekimo ministro pareigas kaip vieną pagrindinių prioritetų įvardijote žvyrkelių asfaltavimą. Ar pavyks įgyvendinti užsibrėžtus tikslus?
– Lietuvos automobilių kelių direkcija yra sudariusi valstybinių žvyrkelių, kurie bus asfaltuojami 2018–2020 metais, sąrašą.
Jis sudarytas pagal aiškius asfaltuotinų ruožų atrankos kriterijus, atsižvelgus į visuomenės poreikius, savivaldybių prašymus ir išanalizavus esamą situaciją. 2018 m. sausio 1 d. duomenimis, Lietuvoje buvo apie 6815,001 km valstybinių žvyrkelių.
2019 m. valstybiniams ir vietiniams žvyrkeliams asfaltuoti numatyta skirti 109 mln. eurų. Žvyrkelių asfaltavimas vykdomas atsižvelgiant į skiriamas lėšas ir žvyrkelių asfaltavimo planą. Per dešimt šių metų mėnesių išasfaltuota 259 km valstybinių žvyrkelių, vien per rugsėjo ir spalio mėnesius – 121,6 km žvyrkelių.
Iš viso nuo 2016 metų vykdant Vyriausybės programą išasfaltuota 1021 km valstybinių žvyrkelių. Tikimės, kad pagreitį įgavę darbai tikrai nesulėtės ir iki technologinės pertraukos pradžios (iki gruodžio 15 d.) bus išasfaltuota mažiausiai 90 km valstybinių žvyrkelių.
2020 m. liks išasfaltuota apie 543 km valstybinių žvyrkelių. Tikrai tikimės, kad Lietuvos automobilių kelių direkcija užtikrins, jog Vyriausybės patvirtintas planas išasfaltuoti 1654 km valstybinių žvyrkelių bus sėkmingai laiku įgyvendintas.
