Lietuvos bendrovės pergalė konkurse ir pirmą kartą Švedijoje tekęs generalinio rangovo vaidmuo tokio masto projekte yra ir pripažinimas, ir įsipareigojimas. Projektą numatoma užbaigti 2021-ųjų vasarą.
„Švedijoje dirbame jau penkerius metus. Turime savo atstovybę ir anksčiau buvome laimėję ne vieną konkursą mažesnės apimties infrastruktūros statybos darbams, teko dirbti ir kaip subrangovams.
Tokios didelės vertės ir reikšmės konkursą čia laimėjome pirmą kartą, tai ilgo ir nuoseklaus darbo rezultatas“, – sakė bendrovės „Kauno tiltai“ generalinis direktorius Aldas Rusevičius. Jis tikisi, kad ateityje panašių pergalių bus daugiau ir šioje rinkoje pavyks įsitvirtinti.
Bendrovės vadovas A.Rusevičius pastebėjo, kad Švedijoje paprastai infrastruktūros projektams užsienio įmonės dažniausiai pasitelkiamos kaip subrangovai, o net 90 proc. rinkos užima vietos statybų koncernai, tokie kaip „Skanska“, NCC, „Peab“ ir kiti.
Santykiai – pagarbi partnerystė
Savivaldybė šį svarbų projektą pradėjo planuoti dar prieš dešimtmetį. Jis buvo labai laukiamas, aptarinėjamas ir kruopščiai rengiamas. Pasak Švedijoje dirbančio projekto vadovo Romo Janulevičiaus, simbolinė statybos darbų pradžios ceremonija praėjusį pavasarį sulaukė daug dėmesio.
„Atvyko žiniasklaidos, savivaldos, bendruomenės ir „Trafikverket“ institucijos, kuri yra Lietuvos kelių direkcijos atitikmuo Švedijoje, atstovai. Taigi laimėję tarptautinį konkursą kartu tapome istorinio įvykio dalimi“, – pasakojo R.Janulevičius.
Švedijos regiono vadovo Rolando Rekašiaus teigimu, projektas prasidėjo sklandžiai, darbai įsibėgėja, o pildyti lūkesčius padeda tai, kad vietos institucijų ir projekto užsakovas „Trafikverket“ į rangovus žvelgia kaip į lygiaverčius partnerius, be jokių išankstinių nuostatų ir įtarinėjimų.
„Abipusė pagarba ir supratimas yra sklandaus dialogo pagrindas siekiant geriausių rezultatų ir užtikrinant viešąjį interesą, – sakė R.Rekašius. – Švedijoje labai aiškiai jaučiame, kad iškilus problemai galime kreiptis į užsakovą – pasikonsultuoti, pasitarti. Jis visada aktyviai įsitrauks ir stengsis padėti.“
Dirbdama Švedijoje lietuvių komanda įprato prie reguliarių susirinkimų, kuriuos organizuoja „Trafikverket“ specialistai. Susitikimuose netrūksta diskusijų ir idėjų, kaip galima pagerinti darbo organizavimą, pašalinti iškilusias kliūtis ar kompensuoti papildomas sąnaudas.
„Visada aiškiai sutariame ir apsibrėžiame, ką turime padaryti ir pakeisti, kad procesai vyktų sklandžiau ir rezultatu būtų patenkintos abi pusės“, – teigė R.Rekašius.
Net ir kilus ginčui tarp rangovo ir užsakovo Švedijoje išlaikomi pagarbūs santykiai, susilaikoma nuo kaltinimų ir įtarinėjimų, nes vadovaujamasi statybos taisyklėmis ir protingumo kriterijais, o tai reiškia, kad pasveriami abiejų pusių argumentai – teisus gali būti tiek rangovas, tiek užsakovas.
Anot Švedijos regiono vadovo, pasitikėjimu grįsti santykiai su užsakovu padeda rasti geriausius sprendimus.
Griaudėjo sprogimai
Lietuvos bendrovė viaduką stato virš keturių juostų geležinkelio ir autostrados E18. Į projektą taip pat įtraukta prieigų ir jungties su gretima gatve statyba. Visas keturių juostų viaduko ilgis sieks 189 metrus, plotis kartu su dviračių taku ir šaligatviais – 30 metrų.
„Kauno tiltų“ darbų vadovas Petras Grabažius vardijo pagrindinius viaduko statybos etapus ir jau atliktus darbus: pagal projektą sutvarkytas žemės paviršius, įrengtas portalas – metalinė konstrukcija, sauganti aukštosios įtampos geležinkelio kontaktinį tinklą nuo pažeidimų statybos metu, reikia dar įrengti tris atramas (iš penkių), tada užstumti metalinę viaduko dalį ir galiausiai betonuoti viaduko perdangą, atlikti viršaus pakloto darbus (hidroizoliacija, asfaltavimas, atitvarų įrengimas ir t.t.).
Meistro Andriaus Gailiūno teigimu, šiuo metu Lietuvos bendrovės pajėgos Švedijoje įrenginėja likusias atramas, vyksta parengiamieji darbai metalinei viaduko daliai užstumti.
Šis procesas numatytas metų pabaigoje.
Projekto vadovas R.Janulevičius pridūrė, kad įgyvendinant stambų projektą iškyla dešimtys techninių statybos klausimų, tačiau darbai nesustoja – sėkmingai gaunami leidimai, derinami ir tvirtinami atskiri projektai. Technika kasa gruntą, daromos įlaidos, gręžiami poliai, įrengiamos atramos, vyksta uolų sprogdinimo darbai.
Pagalvojo net apie varles
Pasak R.Rekašiaus, jau nekalbant apie sprogdinimo ir kitus su didesne rizika susijusius darbus, švedai visur taiko itin griežtus saugos reikalavimus ir rūpinasi, kad įgyvendinant projektą nenukentėtų aplinka.
Švedijos regiono vadovas svarstė, kad Lietuvoje kai kurie švediški reikalavimai galėtų pasirodyti pernelyg smulkmeniški ir nesvarbūs, tačiau būtent smulkmenos ir detalės lemia aukštus skandinaviškus standartus.
„Pavyzdžiui, visa statybų teritorija privalo būti aptverta specialia įkasama tvorele, kad į statybas nepatektų varlių, nes jos gali būti sutryptos ir žūti. Nuolat tikrinama, ar įrengtoje tvorelėje nėra plyšių ir tarpų, pro kuriuos į statybvietę galėtų pralįsti varliagyviai“, – darbo specifika svečioje šalyje dalijosi R.Rekašius.
Kitas švediškos tvarkos pavyzdys – statybvietėje rangovai turi surinkti nuotekų vandenį, jį patikrinti ir tik tada išleisti į žemę. Šią užduotį gali atlikti tik specialiai apmokyti sertifikuoti darbuotojai.
„Kol kas vandens mėginius kasdien ima ir tiria specialistas iš Švedijos, tačiau planuojame į kursus nusiųsti savo darbuotoją, kad įgytume kompetenciją, sertifikatą ir nedidindami sąnaudų galėtume šį darbą atlikti patys“, – sakė regiono vadovas.
Įžvelgia milžinišką potencialą
R.Rekašius pastebėjo, kad ilgainiui dirbant Švedijoje kaupiama patirtis, perprantama skandinavų kultūra ir lengviau plėtojami verslo bei profesiniai ryšiai. „Kauno tiltų“ specialistams net ir svetima kalba nebeatrodo kliūtis, nors būtent švediškai turi būti parengti visi konkursų ir projektų dokumentai, tenka išmanyti vietos teisės aktus, taisykles.
Tačiau Lietuvos bendrovės rezultatai rodo, kad pavyksta susikalbėti tiek su užsakovu, tiek su subrangovais.
„Manau, pagrindinė šio projekto nauda – galimybė parodyti bendrovės kompetenciją ir ryžtas imtis dar didesnių ir sudėtingesnių projektų“, – sakė R.Rekašius.
Bendrovės vadovas A.Rusevičius pritardamas atkreipė dėmesį, kad Švedijos infrastruktūros rinka turi milžinišką potencialą. Šios šalies vyriausybė anksčiau buvo paskelbusi, kad 2018–2029 metais į infrastruktūros projektus šalyje numatoma investuoti 700 mlrd. Švedijos kronų (apie 68 mlrd. eurų), apie 100 mlrd. kronų daugiau nei ankstesnį dešimtmetį.
Daugiausia pinigų bus skirta traukinių, kelių ir vandens transporto infrastruktūros plėtrai bei priežiūrai.
