Dokumento svarstymas pirmadienį, kai paprastai posėdžiai nevyksta, vyks dėl procedūrų – Seimas jo negalėjo imtis praėjusią savaitę, nes Biudžeto ir finansų komitetas laiku nespėjo registruoti išvados dėl projekto – reikia, kad ji būtų registruota iki posėdžio likus ne mažiau kaip 72 valandoms.
Komitetas kitų metų pajamų ir išlaidų planą apsvarstė tik praėjusį trečiadienį.
Paprastai per pirmą svarstymą savo pozicijas išsako frakcijų ir komitetų atstovai, atskiri parlamentarai, o Biudžeto ir finansų komiteto vadovas informuoja, kiek ir kam lėšų siūloma Vyriausybei rasti papildomai.
Po pirmojo svarstymo nebalsuojama – projektas grąžinamas Vyriausybei tobulinti. Tai įprasta procedūra.
100 Seimo narių pasiūlymų
Seimo Biudžeto ir finansų komiteto duomenimis, Seimo komitetai papildomai kitų metų biudžete rasti prašė 284,6 mln. eurų, atskiri parlamentarai – dar 368,7 mln. eurų. Vyriausybei siūloma įvertinti visus pasiūlymus, o komitetas siūlo papildomai įvairioms reikmėms numatyti beveik 60 mln. eurų.
Pensijoms ir vaiko pinigams didinti kitąmet numatoma skirti beveik 0,5 mlrd. eurų daugiau negu šiemet. Skinasi kelią ir prezidento siūlymas šiek tiek labiau padidinti pensijas indeksuojant bazinės pensijos koeficientą.
Valdantieji siūlo įvesti prekybos apyvartos, automobilių taršos ir bankų turto mokesčius bei sumažinti ribą, nuo kurios būtų mokamas nekilnojamojo turto mokestis.
Dainius Kreivys nerimavo, kad, likus mėnesiui iki naujojo biudžeto įsigaliojimo įvedus naujus mokesčius, bus atbaidytos investicijos. „Tai kertasi ir su verslo lūkesčiais, ir su elementariu geru šalies ekonomikos tvarkymu. Taip griauname tvarią verslo aplinką. Su tokiai mokesčių įvedimo praktika galėsime tik pasvajoti apie investicijų pritraukimą, o verslas iš Lietuvos išsikels į kitas valstybes“, – svarstant biudžetą kalbėjo konservatorius.
Kitų metų biudžete taip pat numatoma nuo 555 iki 607 eurų kelti minimalią mėnesio algą, didinti darbo užmokestį valdžios sektoriaus darbuotojams, nes didinamas pareiginės algos bazinis dydis ir numatyti kiti vienkartiniai atlyginimų kėlimai.
Siūloma šiek tiek sumažinti lengvatą žemdirbių dyzelinui bei padidinti stipraus alkoholio, tabako ir degalų akcizus.
Pavieniai Seimo nariai yra pateikę apie 100 iniciatyvų, kurias siūlo įtraukti į biudžeto projektą.
Biudžeto projekte numatoma, kad jo pajamos kitąmet didės 9 proc. iki 11,545 mlrd. eurų, išlaidos – 8 proc. iki 12,646 mlrd. eurų. Planuojama, kad bendras valdžios sektoriaus finansų perteklius kitąmet sudarys 0,2 proc. bendrojo vidaus produkto.
Pajamos labiausiai augs socialinės apsaugos srityje – 761 mln. eurų, sveikatos apsaugos – 147 mln. eurų, ekonomikos – 134 mln. eurų, švietimo – 92 mln. eurų, gynybai – 76 mln. eurų, praneša naujienų agentūra „Elta“.
Iš pridėtinės vertės mokesčio (PVM) kitąmet planuojama surinkti 4,1 mlrd. eurų, akcizų – 1,6 mlrd. eurų, gyventojų pajamų mokesčio (GPM) ir ES finansinės paramos lėšų – po beveik 2 mlrd. eurų, pelno mokesčio – beveik 844 mln. eurų.
Po pirmojo biudžeto svarstymo Seime dokumentas bus grąžintas Vyriausybei, o galutinai turėtų būti priimtas gruodžio 10 dieną.
Išvadino melagių biudžetu
Tėvynės sąjungai – Lietuvos krikščionims demokratams priklausanti Seimo narė Gintarė Skaistė kritikavo valdančiuosius.
„Krenta į akis savigyra – auga pensijos ir vaiko pinigai. Tačiau žmonių pasitenkinimas gyvenimo kokybe krenta kaip ir valstiečių reitingai. Žmonės ne tam jus rinko valdyti valstybę. Valstybės pirminė pareiga – kokybiškai organizuoti viešąsias paslaugas. Tačiau atrodo, kad jūsų vienintelis prioritetas – dalinti pinigus“, – iš tribūnos kalbėjo G.Skaistė.
„Šiandien, žvelgiant į pažadus, akivaizdu – tai tebuvo rinkiminiai makaronai ant ausų viešojo sektoriaus darbuotojams. Šitas biudžetas yra niekas kitas, kaip labiausiai nuviliantis biudžetas, kokį kada nors turėjote. Jis ne tik nuviliantis, bet jis tiesiog melagių biudžetas“, – kalbėjo parlamentarė.
Konservatoriaus Mykolo Majausko teigimu, valstybėje biudžetas priiminėjamas taip, kaip studentas rašo bakalaurinį darbą – paskutinę naktį. Anot parlamentaro, liko kiek daugiau nei mėnuo, o nežinome, kaip keisis mokesčiai, ar bus įvesti nauji.
„Valdantieji išsikasė tokius gilius apkasus, kad nemato nei į ką šaudo, nei nuo ko ginasi, o ir patys nesugeba iš tų apkasų išlipti“, – sakė M.Majauskas.
Laukia puškino
Jų partietė Ingrida Šimonytė kritikavo biudžeto projektą teigdama, kad valdantiesiems neužtenka drąsos pripažinti, kad prioritetai kinta, nes keičiasi koalicija.
„Pastarąjį pusmetį ne mažiau nuvalkiotas gerovės valstybės siekinys. Bėda tik, kad gerovės valstybė – ne keli ar keliasdešimt eurų valstybinės pensijos. Dauguma didžiuojasi pensijų augimu, nors padidinti pensijas, kai auga rezervai, turbūt sugebėtų ir dirbtinis intelektas, – kalbėjo I.Šimonytė. -
Finansų ministras vis dar sprendžia vištos ir kiaušinio dilemą, kad negali duoti pinigų nereformuotiems sektoriams, nors dar jokia reforma be pinigų neįvyko. Akivaizdu, kad geriausiai sekasi daryti tai, kur nereikia galvoti – yra išteklių ir yra gatava formulė. O kur to nėra, laukiama, kol ateis koks nors puškinas ir tą padarys“.
Andrius Mazuronis ragino tuos kolegas, kuriems partijų vadovai neleidžia nepritarti biudžeto projektui, tačiau jie patys biudžeto projektui nepritaria, per balsavimą dėl jo išeiti iš salės.
Valstybės kontrolė ir Lietuvos bankas perspėjo, kad valdžios sektorius kitąmet vėl gali būti deficitinis, nors Finansų ministerija planuoja išlaikyti viešųjų finansų perteklių.
Vyriausybė prognozuoja, kad kitų metų ekonomikos augimas sulėtės iki 2,4 procento. Šiemet bendrasis vidaus produktas turėtų augti 3,7 procento.
Socdemai nepritars
Opoziciniai socialdemokratai šeštadienį, lapkričio 23-ąją, pareiškė nepritariantys dabartiniam Vyriausybės pateiktam kitų metų valstybės biudžeto projektui, nes juo neįgyvendinami valdžios pažadai viešojo sektoriaus darbuotojams.
Lietuvos socialdemokratų partija teigia, kad palaiko mokytojų, dėstytojų ir mokslininkų, ugniagesių, kitų viešojo sektoriaus grupių protestus ar ketinimus streikuoti dėl jų teisėtų reikalavimų nevykdymo.
„Nedidinant atlyginimų viešojo sektoriaus darbuotojams ir negerinant jų darbo sąlygų kyla grėsmė švietimo, sveikatos ir socialinės apsaugos, priešgaisrinės apsaugos ir kitų viešųjų institucijų tolesniam efektyviam veikimui ir ateičiai“, – teigiama partijos tarybos posėdyje priimtoje rezoliucijoje.
Julius Sabatauskas priminė pernai metais vykusią masinę protesto akciją „Paskutinis skambutis“.
„Įtampa visuomenėje auga, ir taip – kasmet. Įtampa tvyro, kad valdantieji pagarbos ir atjautos žmonėms nedemonstruoja, o gal ir nemoka to daryti. Ne kas kitas davė pažadus mokytojams, dėstytojams. Sutartys turi būti vykdomos. Valdantieji privalo įvykdyti tai, ką patys raštu įsipareigojo. Tam reikia tik 80 mln. eurų“, – pirmadienį Seime kalbėjo Lietuvos socialdemokratų partijos frakcijai priklausantis J.Sabatauskas.
Mišrios Seimo narių grupės narys Remigijus Žemaitaitis priekaištavo, kad, formuojant biudžetą, buvo neatsižvelgta į koalicinėje sutartyje įrašytus punktus.
„Po šios dienos ir po gruodžio 10 d. ta koalicinė sutartis, kuri buvo pasirašyta liepą, nebegalios“, – Seime kalbėjo R.Žemaitaitis.
Jis vylėsi, kad Vyriausybei užteks drąsos tokį biudžetą, koks buvo pateiktas spalio mėnesį, atnešti Seimui ir gruodžio 10-ąją.
Ginčijosi dėl pinigų gynybai
Lietuvos socialdemokratų partijos frakcijai priklausantis Bronius Bradauskas, svarstant biudžetą, kalbėjo apie tai, kad kai kurios partijos pasirašė siūlymą gynybai skirti 2,5 proc. BVP.
„Kodėl Lietuva turi atiduoti per metus papildomai tą pusę procento – 300-350 mln. eurų – niekieno neraginami? O vidaus saugumui nieko neskirsime“, – sakė B.Bradauskas.
Zbignevas Jedinskij iš Lietuvos lenkų rinkimų akcija-Krikščioniškų šeimų sąjungos skaičiavo: 2 proc. nuo BVP yra 10 proc. nuo biudžeto.
Nemato jokių konfliktų
Tuo metu „valstietis“ Valius Ąžuolas Seime priminė praeities klaidas.
„Reikėtų atsisukti atgal. Atrodo, kad visi pasisakiusieji pirmą kadenciją Seime dirba. Tik dabar atėjo pirmą kartą, net nežino, kas vyko anksčiau. Pažiūrėkime, dėl kokių sprendimų mes šiandien turime mokėti. Prieš dešimtmetį neatsakingai pasiskolinome – 2 mlrd. eurų. Po 200 mln. eurų kasmet turime permokėti vien už dideles palūkanas. Ką darytume šiandien, jei turėtume 200 mln. eurų papildomų pajamų? Turbūt niekam nereikėtų eiti streikuoti, visiems visko užtektų. Neišgirdau nė iš vieno, kad „mūsų valdymo laikotarpiu socialinę atskirtį sutvarkėme, visiems atlyginimus padidinome“, – teigė V.Ąžuolas.
Kitas „valstietis“ Tomas Tomilinas siūlė parlamentarams pasižiūrėti realybei į akis bei teigė, kad nėra jokių konfliktų.
„Mūsų biudžetas augina pensijas 30 eurų. Prezidentas dar siūlo 3 eurais paspartinti augimą, mes tam pritarsime. Nėra jokio konflikto su profesinėmis sąjungomis, nes mes vykdome nacionalinę kolektyvinę sutartį, pagal kurią didėja atlyginimai visiems biudžetininkams.
Jums vaidenasi streikai, bet tikiuosi, kad jų nebus, nes sprendimai jau yra rasti. Toliau biudžetas keliaus į Vyriausybę ir bus ieškoma kitų sprendimų. Mes esame surišę minimalią algą, kuri augs iki neregėtų aukštumų kitais metais, su vidutine alga. (...) Laikomės įsipareigojimų ir darome socialiai teisingus sprendimus“, – sakė jis.
Parlamentaras šį biudžeto projektą pavadino „tikrosios gerosios valstybės pradžia“.
„Aš neatsimenu, kada tiek mokestinių šaltinių būtų siūloma Seime. Pagaliau turime rimtą diskusiją apie tai, kaip didinsime svarbiausią rodiklį – mūsų BVP perskirstymą. Pasiūlyti progresiniai mokesčiai sektoriuose“, – pridūrė jis.
