L.Galdikienė pasakojo, kad ekonomistai ir finansų ekspertai nėra nusiteikę optimistiškai – šių metų pasaulio ekonominę padėtį ekspertai vertina žemiausiu rodikliu nuo 2009 metų – tiek vertinant lūkesčius, tiek bendrą dabartinę situaciją.
„Tiek euro zonos, tiek JAV, tiek Kinijos ekonomikos lėtėja. Tai lemia ir prekybos įtampos, prekybos karai, tiek ir neapibrėžtumas. Šiemet ekonominės politikos neapibrėžtumas buvo ypač aukštas – ne tik dėl prekybos karų, svarbus ir neapibrėžtumas dėl „Brexit“. Tarptautinė prekyba pradėjo trauktis“, – kalbėjo L. Galdikienė.
Tarptautinės turbulencijos ypač paveikia atviras, tokias kaip Lietuvos, ekonomikas – 80 proc. Lietuvos BVP sudaro prekių ir paslaugų eksportas. Tačiau Lietuvos banko vyriausiosios ekonomistės teigimu, Lietuva šiemet parodė stebėtiną atsparumą.
Dalis sektorių – pavojuje
„Matome, kad gamyba, pasaulio gamybinis sektorius jau yra recesijoje.
Tuo metu paslaugų sektorius vis dar laikosi – į vidaus ekonomiką orientuoti sektoriai laikosi geriau ir šiemet demonstravo atsparumą“, – kalbėjo L.Galdikienė.
Ekonomistės teigimu, svarbu atkreipti dėmesį į vieną sektorių, kuris šiemet ypač smukdė pasaulio ekonomikos augimą – automobilių pramonė.
„Šis sektorius susiduria su ilgą laiką neregėtais iššūkiais. Struktūriniais iššūkiais – kada tenka prisitaikyti prie naujų reguliavimų, naujų emisijų standartų Europos Sąjungoje. Taip pat svarbūs besikeičiantys vartotojų lūkesčiai, dalinimosi ekonomikos augimas, kuris irgi neigiamai veikia automobilių paklausą.
Prie automobilių pardavimų mažėjimo prisidėjo ir subsidijos automobiliams, kurios buvo panaikintos Kinijoje“, – įvardino ekonomistė.
Jos teigimu, Vokietija ypač jaučia tarptautines turbulencijas.
„Vokietijos ekonomikos augimas yra lėtas, nuviliantis, ir vis labiau pasigirsta diskusijų apie poreikį paskatinti ekonomiką, atlaisvinti fiskalinius diržus.
Yra ir džiugių žinių – Europos Sąjungoje, panašu, kad kyla nauja žvaigždė – Prancūzijos prezidento E.Macrono įgyvendinamos reformos ima duoti vaisių. Šiandien Prancūzijos ekonomikos augimas yra spartesnis nei Vokietijos“, – kalbėjo L.Galdikienė.
Lietuvos ekonomika
L.Galdikienės teigimu, Lietuvos verslas ir vartotojai išlieka labai optimistiški. Nors Lietuvos ekonominių vertinimų rodiklis keitėsi, jis toliau išlieka aukštumose, kada euro zonoje jis sparčiai mažėja.
„Tiek verslas, tiek vartotojai teigiamai vertina dabartinę ekonominę situaciją ir ateities perspektyvas.
Ir iš tiesų lietuviai turi būti optimistiški. Šiemet ekonomikos augimas per pirmuosius tris ketvirčius siekė 4 proc. ir buvo spartesnis, nei tuo pačiu metu prieš metus. Tai įspūdingi pasiekimai, kurie stebino ir ekonomistus.
Esant tokiai nepalankiai tarptautinei aplinkai, Lietuvos ekonomika ir toliau nemažina apsukų“, – kalbėjo ekonomistė.
Jos duomenimis, Lietuvos eksportas auga dviženkliu tempu, paspartėjo ir Lietuvos prekių ir paslaugų eksportas.
„Lietuviškos kilmės prekių eksportas auga šiek tiek lėčiau, bet tai kompensuoja paslaugų eksporto augimas.
Labiausiai prisideda transportas – transporto paslaugos nominalia išraiška auga dviženkliu tempu“, – įvertino ekonomistė.
Pasak jos, užimtų darbo vietų skaičius šiemet augo gerokai sparčiau nei pernai – čia prisidėjo ir teigiamos migracijos tendencijos. Įtampa darbo rinkoje nebedidėja – įmonių dalis, kuri įvardija, kad darbuotojų trūkumas riboja jų veiklą šiemet siekė tik 20 proc. įmonių.
„Tačiau atsiranda daugiau įmonių, kurios teigia, kad jų veiklą riboja nepakankama paklausa – tai labiausiai matoma pramonėje. Gamybinės įmonės pradeda jausti tarptautines turbulencijas, joms konkuruoti tampa sunkiau“, – kalbėjo L.Galdikienė.
Kitąmet Lietuvai prognozuojamas lėtesnis ekonomikos augimas. Prognozuojama, kad Lietuvos ekonomika kitąmet augs 2,5 procento.
Ilgalaikiai iššūkiai
Verslo atstovams L.Galdikienė pataria identifikuoti ilgalaikes tendencijas, kurios paveiks ir keis jų veiklą. Moteris įvardijo tris pagrindinius iššūkius, su kuriais susidurs Lietuvos ekonomika.
„Pirmiausia – prastėjančios demografinės tendencijos. Net esant subalansuotai migracijai, matomas tolesnis darbingo amžiaus gyventojų mažėjimas. Darbuotojų trūkumas, įtampa darbo rinkoje, netvarūs atlyginimų augimai, ribotos galimybės pritraukti naujas užsienio investicijas.
Be to, reikia kalbėti apie aktyvesnį technologijų panaudojimą – Lietuvos verslas ir visuomenė nėra pakankamai pasiruošę technologinei revoliucijai. Tik 8 proc. Lietuvos pramonės įmonių naudoja pramoninius robotus.
Galiausiai reikia įvertinti, kaip klimato kaita paveiks Lietuvą, mūsų verslą. Klimato kaita vis labiau kelia Europos Sąjungos valstybių nerimą. Lietuva yra tarp tų valstybių, kurios nėra labai susirūpinusios klimato kaita, tačiau gyventojų dalis, kuri mano, kad klimato kaita yra didžiausia problema – daugėja. Ir reguliavimai, kurie ateis iš Europos Sąjungos institucijų, paveiks ir Lietuvos ekonomiką. Todėl turime tam ruoštis ir galvoti du žingsnius į priekį“, – kalbėjo L.Galdikienė.
