Degalų prekyba užsiimančios įmonės per metus turės sunešti Valstybinei energetikos reguliavimo tarybai (VERT) apie 350 tūkstančių eurų. Anot verslininkų, tokia rinkliava įvesta visiškai už nieką, nes VERT tarnautojai, kaip paaiškėjo, net nelabai nutuokia, kokias funkcijas turi atlikti.
Dokumentas – įstrigęs
Seimo sprendimu didmeninės ir mažmeninės prekybos naftos produktais licencijavimas bei rinkos dalyvių priežiūra buvo perleista iš savivaldybių administracijų į VERT rankas.
Ši tarnyba netruko pasinaudoti naujomis galiomis ir išsiuntinėjo verslo atstovams, kiek jie turės sumokėti už šias paslaugas.
Tai sukėlė verslininkų pasipiktinimą, nes šį sektorių ir taip prižiūri daugiau nei dešimt tarnybų, tačiau pinigus už tai nusprendė lupti tik VERT.
Kol kas VERT nutarimas dėl rinkliavos yra įstrigęs ir taisomas, nes pastabų jam turėjo net ir Energetikos ministerija. Tad iki šiol nėra aišku, nei kiek naujų etatų bus steigiama, nei kiek tam reikės lėšų.
„Tiksliai atsakyti į šį klausimą galėsime tada, kai turėsime pakoreguotą projektą. Projektą pataisius ir pateikus pakartotinei viešajai konsultacijai galėsime pateikti preliminariai įkainio dydį naftos produktų prekybos vietai“, – sakė VERT atstovė Aistė Griškonytė.
Tačiau susitikimuose su verslo organizacijomis tarybos atstovai šiek tiek atviriau dėstė savo kortas.
„Tai yra kažkoks valdžios institucijų reketas – mokėk, nes mums reikia sukurti penkių žmonių skyrių, jiems reikia algų, kompiuterių, automobilių, degalų“, – kalbėjo Lietuviškų degalinių sąjungos vykdomasis direktorius Vidas Šukys.
Sąnaudas turi pagrįsti
Anot Energetikos ministerijos, įstatymas numato, kad įmokos už reguliuojamosios veiklos priežiūrą turi būti pagrįstos VERT sąnaudomis.
Tačiau svarbu yra ne tik tai, kiek atskira kontroliuojančioji institucija kainuoja valstybei ar kontroliuojamajam verslui, bet ir kokią realią veiklą ji vykdo, kokias teikia paslaugas ir kokios naudos iš to gauna verslas.
„Energetikos ministerija iš esmės pritarė pateiktam nutarimo projektui, tačiau pasiūlė jį patobulinti, kad būtų aiškiai įvardyti VERT reguliuojamosios veiklos priežiūros darbai, už kuriuos būtų mokama periodinė metinė įmoka.
Taip pat atkreiptas dėmesys į tai, kad projekte dalis numatytų paslaugų (leidimų turėtojų konsultavimas, informacijos jiems teikimas) neturėtų būti įtraukta į įmokų skaičiavimą, nes tai prieštarauja Viešojo administravimo nuostatoms.
Vadovaujantis Licencijavimo pagrindų aprašu licencijos išdavimo ir licencijuojamos veiklos sąlygų laikymosi priežiūros funkcijos turi būti atskirtos.
Jeigu licencijas išduoda ir licencijuojamos veiklos sąlygų laikymosi priežiūrą atlieka tas pats subjektas, šios funkcijos turėtų būti perduotos atskiriems licencijas išduodančio subjekto administracijos padaliniams“, – teigiama Žygimanto Vaičiūno vadovaujamos ministerijos atsakyme „Lietuvos rytui“.
Įžvelgė logikos stygių
Pagal pirminį VERT projektą, už vieną prekybos vietą (degalinę ar kitokią) tektų atseikėti apie 153 eurus, ir taip kasmet. Anksčiau už leidimą verstis šia veikla užtekdavo žyminio mokesčio, kuris siekdavo apie 490 eurų.
Beje, šio mokesčio atsisakyti neketinama.
V.Šukys šiuo atveju įžvelgė akivaizdų logikos stygių. Pavyzdžiui, milžinė „Orlen Lietuva“ turės mokėti už licenciją tiek pat, kaip ir kelis šimtus kartų mažesnė įmonė, užsiimanti didmenine prekyba degalais.
Tačiau maža provincijos degalinė greičiausiai paklos dvigubai daugiau, jei prekiauja tiek dyzelinu ir benzinu, tiek automobilinėmis dujomis, nes prekiaujant automobilinėmis dujomis jau reikės dviejų licencijų kiekvienai degalinei.
Rinkliava – pasipinigauti?
„Kita vertus, kaip šią rinką prižiūrės VERT, jei nėra su ja susipažinusi? Dalyvavome susitikime ir kalbantis paaiškėjo, kad tie valdininkai net nenutuokia, kaip veikia degalinės, kas yra akciziniai sandėliai ar naftos terminalai. Kam reikalinga nauja biurokratinė struktūra, kurios darbuotojai neaišku ką veiks, nes nė iš tolo neišmano šio sektoriaus? Toks įspūdis, kad svarbiausia – susirinkti pinigų ir užsitikrinti naują gerą darbo vietą“, – stebėjosi Lietuviškų degalinių sąjungos vadovas.
Panašiai valdininkų užmojus plėsti biurokratinį aparatą vertino ir kiti rinkos dalyviai. Anot jų, kiekviena institucija turi atlikti savo pareigas pirmiausia už tas lėšas, kurios skiriamos jai išlaikyti, taip pat privalo pagrįsti savo sąnaudas, o VERT neturėtų būti išimtis.
„Priežiūra turi būti, tačiau ji ir taip yra. Mūsų srities įmones nuolat kontroliuoja 11 institucijų, kurioms nereikia papildomai mokėti už tai, o dabar norima sukurti dvyliktą ir dar įvesti mokestį. Tačiau ar tikrai tai būtina? Juk visos bendrovės teikia ataskaitas Valstybinei mokesčių inspekcijai, Registrų centrui, Darbo saugos inspekcijai, kitoms įstaigoms. Jeigu vykdomi techniniai patikrinimai, po jų surašomi aktai su pastabomis ar trūkumais, kuriuos reikia ištaisyti. Gali tikrinti ką tiktai nori, nes visi duomenys yra kitose institucijose“, – „Lietuvos rytui“ jau anksčiau aiškino Naftos prekybos įmonių asociacijos prezidentė Daiva Jokšienė.
Įstatymą teks taisyti
Pasak Seimo nario liberalo Eugenijaus Gentvilo, kai buvo svarstomas Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos bei Energetikos inspekcijos sujungimo į VERT klausimas, parlamentarams buvo aiškinama, kad tam papildomų biudžeto lėšų nereikės.
„Dabar aiškėja, kodėl nereikia pinigų, – tiesiog bandoma įlįsti į rinkos dalyvių kišenes. Aišku, nėra nieko naujo, nes daug kur įprasta praktika, kad reguliuotojas savo veiklą finansuoja jo prižiūrimų subjektų įnašais. Tačiau už tai turi teikti atitinkamas paslaugas. O šiuo atveju blogiausia, kad rinkos dalyviai visiškai nebuvo informuoti apie jokius naujus mokesčius. Tai jau nenormalu“, – aiškino Seimo narys.
E.Gentvilas teigė kitų metų pavasario sesijos metu teiksiantis Energetikos įstatymo pataisas, kad VERT veikla, pagrįsta sąnaudomis, būtų finansuojama iš biudžeto.
„Apskritai ši Vyriausybė dažnai dirbtinai jungia įvairias institucijas, o dėl finansavimo – jau kaip nors. Tai tikrai nėra priimtina“, – aiškino liberalas.
