Kalėdinė eglutė. Kokią rinktis?

Artėjant Kalėdoms kaip ir kasmet visi svarstome, kokią eglutę rinktis šiemet: puošnų, švelniaspyglį, bet, deja, beveik bekvapį įvežtinį kėnį ar miško gaiva dvelkiančią lietuvišką žaliaskarę? O gal į vazoną įsodintą medelį šventei tik išsinuomoti, juolab kad Lietuvoje jau populiarėja ir tokia paslauga?

 „Pexels“ nuotr.
 „Pexels“ nuotr.
 Šakūnų šeima<br> Asmeninio archyvo nuotr.
 Šakūnų šeima<br> Asmeninio archyvo nuotr.
 Kęstutis Šakūnas<br>Asmeninio archyvo nuotr.
 Kęstutis Šakūnas<br>Asmeninio archyvo nuotr.
Daugiau nuotraukų (3)

Lrytas.lt

Dec 6, 2019, 11:22 AM

Tačiau tiems, kurie tiki, kad Kalėdos iš tiesų yra stebuklų metas ir kad kartu su eglaite į namus galime parsinešti ją pardavusių žmonių siunčiamą žinią, patarimas būtų vienareikšmis – ieškokite ne tik pačios Eglės, bet ir Pardavėjo.

Kauno rajone gyvenančios gausios Šakūnų šeimos gyvenimo būdas, puoselėjamos vertybės, tarpusavio darna ir yra tai, ką paprastai įvardijame trumpu žodžiu – laimė, o tai persiduoda ir į jų išaugintus kalėdinius medelius – neįprastai vešlius ir taisyklingus.

Tomis pačiomis lietuviškomis eglaitėmis aprėmintoje, gausybe dekoratyvinių augalų išpuoštoje Šakūnų šeimos sodyboje šiandien gyvena trys kartos – tėvai Zita ir Kęstutis Šakūnai bei po tris atžalas auginančios jų dukros Gintarės ir sūnaus Mariaus šeimos. Aplink viduryje sodybos tyvuliuojantį tvenkinuką išsidėstę trys gyvenamieji namai, tačiau nė vieno jų langų užuolaidos nedengia. Vyriausieji teigia, jog jų gyvenime šiandien nėra didesnio džiaugsmo, kaip turėti galimybę visada matyti savo kambariuose šėliojančius anūkus.

Ir visos šventės šioje darnioje šeimoje bendros, ir tos pačios pokalbių temos vienodai rūpi visiems, nes tėvus ir vaikus jungia jau vien tai, jog visi jie studijas yra baigę toje pačioje aukštojoje mokykloje – Vytauto Didžiojo universiteto Žemės ūkio akademijoje. Tėvas ir sūnus – miškininkai, mama – žemėtvarkininkė, dukra – finansų srities specialistė. Todėl ir šeimos versle kiekvienas yra suradęs savo vietą.

1995 m. Zitos ir Kęstučio Šakūnų įkurtas medelynas „Tulpmedis“ – vienas pirmųjų privačių medelynų Lietuvoje. Ranka rankon su tėvais nuo mažumės jame darbavosi ir vaikai Marius bei Gintarė, o šiandien ir ūgtelėję vyriausieji anūkai Ąžuolas ir Liepa. Iš tiesų šeimos galva Kęstutis Šakūnas – „aukščiausios prabos“ miškininkas profesionalas, buvęs ilgametis VĮ Dubravos eksperimentinės mokomosios miškų urėdijos urėdas, visada mėgęs laisvalaikiu eksperimentuoti, skiepyti bei stebėti iš to gautą rezultatą – kaip atgimsta, suveša ir pražysta naujas jaunas medis ar dekoratyvinis krūmas. Tačiau mintis imtis nuosavo verslo miškininkui gimė po beveik pusmetį trukusios stažuotės Danijoje 1993 m. Ten, prisipažįsta, vykęs turėdamas tris tikslus – pasisemti profesinės patirties iš skandinavų, išmokti anglų kalbą ir užsidirbti. Visu juos pasiekti pavyko, o kaip priedą – parsivežti kalėdinių eglaičių verslo idėją.

Kaip Kęstučio hobio „vizualizaciją“ ir papildomą šeimos pajamų šaltinį pradėtą kurti „Tulpmedį“ šiandien sudaro trys segmentai: medelynas, kalėdinių eglaičių plantacija ir dvi dekoratyvinių augalų parduotuvės. Tačiau šeimininkai tvirtina, kad jiems didesnis džiaugsmas tuomet, kai žmonės atvyksta ne į parduotuvę, į augalų augimo vietą. Patys su vaikais ar anūkais išsirenka kalėdinę eglaitę, įvairias kitokias sodybos puošmenas.

Tam, kad įsigyti augalai tikrai prigytų ir gerai augtų, Šakūnai medelyne netgi yra pasodinę specialią „edukacinę“ alėją, kurioje galima akivaizdžiai pamatyti, kokiais atstumais reikėtų sodinti vienos ar kitos rūšies gyvatvorės krūmelius, kaip ūgtelėję atrodys išsirinkti klevai ar šermukšniai. Šakūnų medelyno unikalumas šiandien yra tai, kad visi parduodami augalai ne įvežtiniai, o vietoje skiepyti ir išauginti iš motininių. Pastarieji – taip pat seniai aklimatizavęsi Lietuvoje, per ilgą laiką sukaupti iš šalies parkų, botanikos sodų, privačių kolekcijų.

Kęstutis ir Marius prisipažįsta, kad ir būdami miškininkai, yra „nudegę“, nes kalėdinių eglaičių auginimas nėra paprastas dalykas. Nuomotoje žemėje auginti medelius gali tik tokiu atveju, jei su savininku pavyksta pasirašyti ilgalaikės nuomos sutartį, nes eglutės realizacinį amžių pasiekia ne anksčiau kaip per 5 – 8 metus. Todėl, sako, labai apsidžiaugė, kai prieš kelerius metus netoli Kauno santykinai pigiai pavyko nusipirkti nemažą sklypą. Tačiau vieta buvo smėlinga, be to, pamiškė, tad kelis tūkstančius pasodintų eglučių užpuolė miško kenkėjai ir jos žuvo.

O štai plantacija, kurioje medeliai kertami šiemet, – nuosavas žemės plotas šalia medelyno. Ankstesnysis šeimininkas šį lauką intensyviai dirbo, todėl, pasak Šakūnų, jame buvo galima ne eglaites sodinti, o morkas sėti – tokia puri buvo dirva. Šioje plantacijoje, užimančioje 4 ha, prieš penkerius metus šeima pasodino 40 tūkst. sprindžio aukščio paprastosios eglės sodinukų. Šiandien šie medeliai kone visi atrodo tobuli – išlakūs, iš kurios pusės bežiūrėtum vienodai tankūs.

Tačiau tokie jie išaugo ne savaime, bet kasmet kruopščiai genimi. Ir Šakūnai sunkiai besuskaičiuotų, kiek į šį darbą laiko įdėjo patys bei vaikų ir anūkų draugai. Atvykęs tiesiai į medelyną tokią eglaitę šiandien gali nusipirkti už 5 – 6 eurus. Už tiek jos parduodamos ir verslininkams, užsiimantiems mažmenos prekyba, nes patys šeimininkai šia veikla neužsiima. Teigia suprantantys ir prekybininkus, prieš šventes užsidedančius dvigubą ar net trigubą antkainį. Nes kainuoja ir prekybos vieta, ir logistika, ir pakavimo įrenginys su tinklu, o ir pats darbas šaltyje nėra malonus.

Kęstutis Šakūnas neabejoja, kad šiuo metu versle viską sureguliuoja rinka – tiek kalėdinių eglaičių, tiek ir dekoratyvinių augalų pasiūlą, paklausą, kainas. Todėl norėdamas joje išsilaikyti, privalai nestovėti vietoje, o nuolat tobulėti ir pasiūlyti pirkėjams tai, ko nesiūlo kiti. Pačių Šakūnų pasirinkta kryptis – aukšta kokybe skatinti pirkėjus rinktis lietuvišką prekę. Nors kaip teigia jie patys, negali būti neobjektyvus ir supeikti iš Danijos įvežamų kalėdinių kėnių, nes šie medeliai iš tiesų labai puošnūs ir ypač tinka namams, kur yra mažų vaikų, nes kėnių spygliai minkšti ir jais nesusižeisi.

O štai įvežtiniai lauko augalai – jau kas kita, nes visiškai nereiškia, kad tai, kas auga Prancūzijos, Vokietijos ar Olandijos klimato sąlygomis, taip pat sėkmingai augs ir Lietuvoje. Didžiausi realūs Lietuvos augintojų konkurentai – kaimynai lenkai, todėl konkuruoti su jais tenka vieninteliu būdu – dirbti geriau, kurti pažangesnes technologijas ir pasiūlyti rinkai kokybiškesnę produkciją.

Paklausti, ar negaila savomis rankomis kirsti kelerius metus puoselėtų medelių, Šakūnai teigia, jog į šį procesą žvelgiantys kaip į tvarų žemės ūkio veiklos reiškinį. Nes šios eglutės galiausiai yra sudeginamos. Nepalyginti didesnė blogybė – plastikiniai jų pakaitalai, žemėje yrantys šimtmečius arba savavališkas medelių kirtimas, pažeidžiant miško ekosistemą, mat miške kiekvienas medis reikalingas ir atlieka gamtos jam numatytą funkciją.

Patyrę eglaičių augintojai apie Kalėdoms vazonuose auginamus šiuos medelius taip pat turi nuomonę, susidarytą iš savos patirties. Ir ši nuomonė, tikėtina, nuvils tuos, kurie tikisi, kad vazone auganti nusipirkta ar išsinuomota eglutė ir pasibaigus šventėms toliau žaliuos. Iš tiesų gyvų lieka tik apie 20 proc. tokių medelių. Ir tai, tik tokiu atveju, jei jie maži ir vazone buvo auginti „nuo gimimo“. Nes didesnėms eglutėms persodinimo metu, o tai paprastai daroma tik prasidedant prekybos laikotarpiui, neišvengiamai pažeidžiamos šaknys. Todėl augintojai pataria nesibaiminti kirstos eglaitės. Tik reikėtų parsinešus į namus atnaujinti pjūvio vietą ir nepamiršti medelį kasdien gausiai palaistyti.

Publikacija paruošta bendradarbiaujant su VDU Žemės ūkio akademija.

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.