Kaip teigiama pranešime, užsienio prekybos deficitas sudarė 0,1 mlrd. eurų. Per mėnesį (spalį, palyginti su rugsėju) eksportas padidėjo 7,5 proc., importas – 7,9 proc. Eksporto padidėjimui įtakos turėjo išaugęs naftos produktų (7,1 proc.), mašinų ir mechaninių įrenginių bei jų dalių (21,1 proc.), javų (48,9 proc.) eksportas.
Importo padidėjimą lėmė išaugęs mašinų ir mechaninių įrenginių bei jų dalių (16,4 proc.), elektros mašinų ir įrenginių bei jų dalių (17,7 proc.), žalios naftos (22,1 proc.) importas. Prekių, išskyrus mineralinius produktus, eksportas padidėjo 6,7 proc., importas – 8,4 proc. Lietuviškos kilmės prekių eksportas padidėjo 3,2 proc., be mineralinių produktų – 3,7 proc.
Per metus (2019 metų spalį, palyginti su 2018 metų spaliu) eksportas padidėjo 1,3 proc., importas sumažėjo 5,2 proc. Eksporto padidėjimui įtakos turėjo padidėjęs javų, antžeminio transporto priemonių (27,1 proc.) eksportas. Importo sumažėjimą lėmė smukęs žalios naftos (23,5 proc.), organinių chemijos produktų (35,7 proc.) importas. Lietuviškos kilmės prekių eksportas sumažėjo 5,2 proc., be mineralinių produktų – padidėjo 2,3 proc.
Kaip informuoja Statistikos departamentas, šių metų sausio-spalio mėnesiais, palyginti su 2018 metų tuo pačiu laikotarpiu, eksportas padidėjo 5,8 proc., importas – 4 proc.
Šiemet Lietuva daugiausia eksportavo į Rusiją (13,6 proc.), Latviją (9,6 proc.), Lenkiją (8 proc.) ir Vokietiją (7,6 proc.), o importavo iš Rusijos (16,3 proc.), Lenkijos (11,8 proc.), Vokietijos (11,5 proc.), Latvijos (7 proc.).
Lietuviškos kilmės prekių daugiausia eksportuota į Vokietiją (9,5 proc.), Lenkiją (8,7 proc.), Latviją (7,8 proc.).
