„Baigdami šiuos metus galime pasidžiaugti, kad 2019 m. šalies ekonomika stipriai augo, bet žvelgdami į kitus metus turime būti santūresni – prognozuojame ūkio raidos sulėtėjimą. Nors mūsų ekonomikai didelę įtaką darantis Lietuvos eksportas užtikrintai kyla, sąlygos jo plėtrai – ne pačios geriausios. Tiek eksportas, tiek investicijos kitąmet turėtų augti nuosaikiau. Tikėtina, kad investicijas mažiau skatins ir nebe tiek daug intensyvėsiantis Europos Sąjungos paramos fondų lėšų naudojimas“, – sakė Gediminas Šimkus, Lietuvos banko Ekonomikos ir finansinio stabilumo tarnybos direktorius.
Lietuvos banko ekonomistų pastebėjimu, ekonominį aktyvumą ribos ir besikeičianti padėtis darbo rinkoje. Įmonėms lieka vis mažiau erdvės gerokai kelti darbo atlygį, o darbuotojų samdą vis nepalankiau veiks vidaus demografiniai pokyčiai.
„Tai nereiškia, kad gyventojų pajamos nustos kilusios – jos didės nemenkai, bet mažiau nei pastaruoju metu. Tai ribos privačiojo vartojimo plėtrą, kuri jau ir dabar menksta“, – prognozavo G.Šimkus.
Pagal naujausias Lietuvos banko prognozes darbo užmokestis šiemet pakils 8,5, kitąmet – 6,7 procento.
Lietuvos bankas nepakeitė šių metų infliacijos prognozės, bet 2020 m. ją 0,1 proc. punkto padidino. Dabar numatoma, kad tiek 2019 m., tiek 2020 m. ji sudarys 2,3 procento.
Šiemet daugiau nei praėjusiais metais kilo maisto kainos. Nemažą jų ūgtelėjimo dalį lėmė daržovių kainos, kurios reikšmingai didėjo, tikėtina, dėl žemės ūkiui nepalankių oro sąlygų. Bendrą maisto brangimą lėmė ir pasikeitusios pasaulinės maisto žaliavų kainos, kurias didino kai kuriuose pasaulio regionuose nepakankama žemės ūkio ir maisto produktų pasiūla bei išaugusi paklausa. Šiemet pigo degalai ir daugiau nei pernai pigo šilumos energija.
Bendrąją infliaciją ypač didina paslaugų kainos. Nors kol kas numatoma, kad pasaulinės maisto žaliavų kainos ateinančiais metais kils mažiau, bendrąją infliaciją didinančiai turėtų veikti daugiau nei šiemet augsiantys netiesioginiai mokesčiai. Kaip ir pastaraisiais metais, bendro kainų lygio pasikeitimui didžiausią įtaką turės paslaugų kainos, nes darbo sąnaudos, numatoma, toliau kils nemenkai.
