Pasvaliečiai specializuotoje parduotuvėje dairosi fejerverkų naujųjų išvakarėms. Šventes vyrai nusiteikę švęsti trankiai. „Kaip sako, visus reikia permušt. Kuo įspūdingiau“, – sakė fejerverkams pirkti kelis šimtus eurų ketinantis išleisti Pasvalio rajono gyventojas Jonas.
Ir tokių – nusiteikusiųjų švęsti – pirotechnikos parduotuvėje rikiuojasi eilės. Dažniausiai išleidžiama nuo 20 iki 50 eurų, tačiau kai kurie negaili ir kelių šimtų ar net tūkstančių.
„Atvažiavo latvis ir už 2 tūkst. eurų nusipirko. Sakė – prašė visi draugai. Tai buvo įdomiausias bent jau šių metų pardavimas, kai žmogus tikrai labai daug išleido. Čia, sako, gerokai pigiau nei Latvijoje“, – „Lietuvos ryto“ televizijos laidai „Reporteris“ pasakojo fejerverkų pardavėjas Vytautas Juška.
Populiariausios — vadinamosios baterijos.
„Nusprendėme, kad šiais metais reikia fejerverkų – būsime už miesto. Mieste fejerverkų visada būna, o dabar reikia savo“, – teigė panevėžietis Tomas.
„Nebe pirmi metai perku – jau žinau, kaip naudotis, dar nieko blogo nenutiko. Nors yra buvę, kad pati baterija buvo kažkada sprogusi – teko bėgti už kampo“, – prisiminė Vidmantas.
Kiekvienam perkančiajam pardavėjai primena, kaip saugiai naudotis pirotechnikos priemonėmis.
„Dauguma žmonių tingi paskaityti instrukciją. Bet dažniausia problema – šventės ir alkoholis – neišvengiama: kai žmonės padaugina, jokios instrukcijos nebepadės“, – kalbėjo fejerverkų pardavėjas V.Juška.
Medikai tvirtina, kad dėl nesaugaus pirotechnikos naudojimo kasmet daugėja sužalojimų.
Plastinės ir rekonstrukcinės chirurgijos klinikos vadovas Rytis Rimdeika sakė, kad, pradėję analizuoti, kodėl taip atsitiko, išsiaiškino, kad rinkoje yra naujas „herojus“. „Jis vadinasi petarda arba sprogdukas „Dum bum“. Tokio gaminio kaina internete nesiekia 2 eurų. Jo svoris – iki 7 gramų, ir klasifikuojamas kaip nepavojingas pirotechnikos gaminys. Jį galima parduoti visiems, galima naudoti visiems“, – komentavo R.Rimdeika.
Dažniausi pirotechnikos sužalojimai – nutraukti pirštai ir sudraskytos plaštakos.
„Nesvarbu, kad tu dirbi dvi tris valandas ir stengiesi surinkti tą plaštaką, bet gali praeiti laikotarpis, kai pamatysi, kad tie audiniai visgi yra negyvybingi“, – pasakojo Plastinės ir rekonstrukcinės chirurgijos gydytojas Ernestas Zacharevskij.
Nukentėjusieji dažnai patiria ir sunkias akių traumas, kurios gali baigtis apakimu.
Anot akių ligų gydytojos Editos Puodžiuvienės, sprogus fejerverkui akys patiria labai mišrų sužalojimą: tai didžiulė smūgio banga, cheminis poveikis, aukštos temperatūros poveikis. „Turime ne tik vokų ir akies paviršiaus nudegimą, tačiau atkeliauja kontūzinė banga, neatlaiko ir plyšta akies audiniai. Atskirais atvejais kartu gali atkeliauti ir kažkoks aštrus fragmentas – esame turėję ir kiaurinį akies sužalojimą“, – kalbėjo medikė.
Specialistai įspėja, kad fejerverkai gali ne tik sužaloti žmones, bet ir sukelti gaisrus. Ugniagesiams Naujųjų metų naktį tenka skubėti gesinti liepsnojančių automobilių, balkonų.
Priešgaisrinės priežiūros skyriaus vyriausioji specialistė Vilma Vaiginytė patarė neleisti fejerverkų netoli medžių, nes pirotechnikos priemonė, pataikiusi į medžių šakas, gali pakeisti savo skriejimo greitį ir pataikyti į žmones, pastatus, automobilius. Ypatingą pavojų kelia nesuveikusios pirotechnikos priemonės. Tad jeigu gaminys nesuveikė, jokiu būdu iš karto neikite prie jo, nebandykite krapštyti, žiūrėti, kodėl nesuveikė. Reiktų palaukti 10-15 min. ir tik tada prieiti. Geriausia būtų nebebandyti jo uždegti, o užlieti vandeniu. įdėti į maišelį ir išmesti.
Fejerverkų pardavėjas V.Juška aiškino, kaip saugiai naudoti jaunimo labiausiai mėgstamas petardas: jas detonuoti per ištiestą ranką ir atsitraukti saugiu atstumu.
