„Tai svarbus įvykis Lietuvos finansų sistemai, kadangi po tam tikro pereinamojo laikotarpio pagrindinius Lietuvos bankus krizės atveju, prireikus bus galima pertvarkyti nenaudojant mokesčių mokėtojų pinigų – nuostolius padengs bankų akcininkai ir kiti stambūs kreditoriai“, – komentavo Lietuvos banko valdybos narys Tomas Garbaravičius.
Bendra visoms trims Lietuvos sisteminės svarbos įstaigoms nustatyta minimalių nuosavų lėšų ir tinkamų įsipareigojimų reikalavimų (angl. minimum requirement for own funds and eligible liabilities – MREL) suma ir likęs sukaupti MREL trūkumas yra atitinkamai 2 134 mln. eurų ir 601 mln. eurų, arba atitinkamai 11,17 ir 3,15 proc. bankų visų įsipareigojimų ir nuosavų lėšų sumos 2018 m. pabaigoje.
Du didžiausi bankai (SEB ir „Swedbank“) privalomus minimalius nuosavų lėšų ir tinkamų įsipareigojimų reikalavimus turės sukaupti dar šiais 2020 m., o Šiaulių bankas – per ketverius metus iki 2023 m. pabaigos.
MREL sudaro dvi dalys, skirtos atitinkamai banko nuostoliams padengti ir kapitalui atkurti, siekiant, kad po pertvarkymo bankas galėtų toliau tęsti veiklą ir vykdyti svarbias šalies ekonomikai funkcijas. Tai galima padaryti tiek nurašant visą arba dalį banko nuosavo kapitalo ir (arba) tinkamų įsipareigojimų, tiek konvertuojant tinkamus įsipareigojimus į naują akcinį kapitalą.
Bankų pertvarkymo, pasirengimo krizėms planavimas ir MREL nustatymas yra daugiametis procesas, už kurį atsakingos pertvarkymo institucijos. Jos kasmet atnaujina bankų pertvarkymo planus ir peržiūri MREL.
Tarpvalstybinių bankų grupių, Lietuvoje ir kitose šalyse veikiančių įsteigus filialą arba patronuojamąjį banką, pertvarkymo planavimo procese ir pertvarkymo kolegijų veikloje dalyvauja visų šalių, kuriose veikia bankų grupė, pertvarkymo institucijos ir Bendra pertvarkymo valdyba, kuri yra centrinė bankų sąjungos (euro zonos) pertvarkymo institucija.
