Parlamentarė nutarimo projektą teikia reaguodama į per trumpą laiką įvykusias ir visą šalį palietusias ekologines nelaimes: gaisrą padangų perdirbimo įmonėje Alytuje, nevalytų nuotekų išleidimą į Kuršių marias bei kitas, kurios neabejotinai padarė didelę žalą gamtai, žmonėms ir sukėlė piliečių nusivylimą valstybės institucijų darbu.
„Per pastaruosius mėnesius Lietuvoje įvyko bent dvi ekologinės krizės – Alytaus padangų gaisras ir „Grigeo“ sukelta krizė, kuomet užterštos Kuršių marios. Dėl to reikalingas sisteminis įvertinimas dėl to, kaip veikia aplinkosaugos sistema.
Be to, 2012 m. paskutinį kartą buvo Valstybės kontrolės atliktas veiklos auditas, skirtas įvertinti vandens aplinkos apsaugą nuo taršos pavojingomis cheminėmis medžiagomis.
Tuomet audito metu buvo pastebėta, kad vandens užterštumo mažinimo programa turi trūkumų, buvo rekomenduota užtikrinti, kad vandenų taršos mažinimo procesą kontroliuojančios institucijos ir nuotekų valymo įmonės laiku gautų visus reikalingus ir patikimus duomenis apie pavojingų medžiagų išleidimo į gamybines nuotekas riziką, išleidžiamų medžiagų nomenklatūrą ir teršėjus.
Dėl to reikėtų įvertinti, ar per aštuonerius metus nuo paskutinio audito į šią ir kitas rekomendacijas buvo atsižvelgta, ar situacija išliko ta pati“, – pažymėjo I. Šimonytė.
Incidentų gausa
Kartu Seimo Audito komiteto pirmininkė pažymi, jog būtina saugoti šalies gamtą, biologinę įvairovę, atsižvelgiant į būtinybę išsiaiškinti, kodėl aplinkos apsaugos sistemoje kyla tokio masto incidentai bei į kiekvieno šalies piliečio teisę ir poreikį gyventi švarioje aplinkoje ir turėti galimybę naudotis gamtos ištekliais.
Seimo narės I. Šimonytės teikiamą nutarimo projektą turėtų patvirtinti Seimas ir remiantis Valstybės kontrolės įstatymo 14 straipsnio 5 dalimi pavesti Valstybės kontrolei iki 2020 m. balandžio1 d. atlikti auditą.
Kontrolė neveikia
Opozicinio Liberalų sąjūdžio narys, parlamentaras Eugenijus Gentvilas teigia, kad tarša Kuršių mariose parodė neveikiančią šalies aplinkosaugos kontrolę.
Pasak jo, dėl incidento Klaipėdoje turėtų griežtai atsakyti ir galbūt nusikaltę verslininkai, ir aplinkosaugininkai.
„Gėda valstybei, kurios sistemos, šiuo atveju aplinkosauginė struktūra nefunkcionuoja.
Noriu, kad baigtųsi ir baudžiamaisiais dalykais, kažkas už tai yra atsakingas ir sąmoningai, o ne netyčia padaręs. Turiu omenyje ir verslą, ir aplinkosaugininkus“, – „Žinių radijui“ penktadienį sakė E.Gentvilas.
Jį stebina, kaip galima buvo nepastebėti metų metus vykstančių pažeidimų. Pasak jo, tai paaiškinama arba neveiklumu, arba sąmoningu pažeidimų slėpimu.
„Rimti aplinkosaugininkai, kurių yra ne vienas, žino, kad toje vietoje yra išleidžiamos nuotekos į Kuršių marias. Tad kartas nuo karto gal vertėtų ten paimti vandens mėginius?
Akivaizdu, kad tos taršos jie net nestebėjo. Klasikinė schema: aplinkosaugininkams kyla įtarimų – kreipiasi į teisėsaugą. Čia atvirkščiai įvyko: teisėsauga, neapsikentusi žmonių raštų, kreipėsi į aplinkosaugininkus“, – aiškino E. Gentvilas.
Klaipėdos prokurorai antradienį pradėjo tyrimą dėl bendrovės „Grigeo Klaipėda“ veiklos. Teisėsauga skelbė įtarianti, kad įmonė nevalytas nuotekas į Kuršių marias galėjo leisti aplinkvamzdžiu, žala aplinkai gali siekti dešimtis milijonų eurų.
