„2019 m. naujų būstų rinka Vilniuje buvo įspūdinga. Jos kilimas pirmaisiais mėnesiais nerealus – sausį pardavimų augimas buvo didesnis nei 100 proc., o metus, palyginti su 2018 m., baigėme su 39 proc. augimu. Įspūdinga – tokio augimo nėra buvę“, – skaičius komentavo „Hanner“ valdybos pirmininkas Arvydas Avulis.
Tiesa, „Ober-Haus“ vertinimo ir rinkos tyrimų skyriaus vadovas Saulius Vagonis euforiją prigesino atkreipęs dėmesį į tai, jog stebinančius 2019 m. pradžios rezultatus iš dalies lėmė ir palyginti prasti 2018 m. skaičiai.
Vis dėlto pernai NT rinkoje situacija naujų būstų rinkoje pateikė naujovių: jei 2017-aisiais ir 2018 m. naujų butų pasiūla buvo didesnė nei pardavimai, tai 2019 m. padėtis apsivertė aukštyn kojomis.
Neturi statybų leidimo, bet siūlo pirkti
A.Avulis svarstė, jog prie stebinančio naujų butų pardavimo augimo pernai prisidėjo kilę gyventojų atlyginimai, augantys indėliai bankuose ir kasmet 3-4 tūkst. padidėjantis sostinės gyventojų skaičius. Skaičiuojama, jog per ketverius pastaruosius metus atlyginimai Vilniuje augo 47 proc., o būsto kainos – 19 proc. Privačių asmenų indėlių bankuose per tą patį ketverių metų laikotarpį padaugėjo 50 proc. – vidutiniškai milijardu per metus, todėl žmonės ieško, kur lėšas investuoti ir kaip vieną alternatyvų renkasi NT.
Tris ketvirčius iš eilės Vilniaus butų sandėlis, anot A.Avulio, išlaiko neįtikėtiną stabilumą – 4,8-4,9 tūkstančio. Daugiausia neparduotų butų – apie 62 proc. – yra statomuose objektuose, pastatytuose – apie penktadalis.
NT vystytojai pastebi, kad būstas pardavinėjamas netgi tokiuose objektuose, kurie dar nepastatyti.
„Tai – fenomenalus dalykas, kai objektai neturi netgi statybos leidimo, o pardavimas jau vyksta“, – sakė A.Avulis.
„Man atrodo, kad tai susiję su tuo, kad į rinką ateina nemažai jaunų žmonių, kurie neturi kapitalo ir bando jį surinkti pardavimus pradėdami anksčiau nei statybą. Tai rodo, kad šiandien pirkėjų pasitikėjimas labai didelis“, – komentavo „Hanner“ valdytojas.
S.Vagonio nuomone, toks ėjimas – tam tikra rinkodaros strategija, kai potencialų pirkėją bandoma suvilioti jam pasiūlant galbūt patrauklesnį objektą nei tas, kurį žmogus yra jau nusižiūrėjęs.
Kainos ir toliau kils
S.Vagonio skaičiavimais, po penkių mėnesių sueis dešimtmetis, kai Vilniuje stebimas būsto kainų augimas. Per tą laiką jos vidutiniškai pakilo apie 40 proc.
NT vystytojai pastebi, kad tarp pirkėjų Vilniuje pastaruoju metu patraukliausios Šnipiškės, po jų – Pilaitė.
Per dešimtmetį naujos statybos butai miegamuosiuose rajonuose pabrango 29 proc., o senamiestyje ir prestižiniuose rajonuose (Žvėryne, Antakalnyje, Naujamiestyje, Užupyje) – 56 proc., 2007 m. buvusio aukščiausio užfiksuoto lygio rinka vis dar nepasiekė. Iki to senamiestyje ir prestižiniuose rajonuose statomiems būstams dar trūksta 13 proc., o miegamuosiuose rajonuose – 23 proc.
„Žvelgiant į netolimą ateitį – į 2020 metus – sunku surasti argumentų, kodėl būsto kainos neturėtų augti ir šiemet. Pagrindiniai varikliai Vilniaus mieste kaip ir kelis pastaruosius metus bus: augančios gyventojų pajamos, augantis gyventojų skaičius, naujai kuriamos darbo vietos, žemos paskolų palūkanos, teigiami gyventojų lūkesčiai“, – sakė S.Vagonis.
Pasak jo, brangstanti būsto nuoma taip pat nesudaro patrauklios alternatyvos, be to, plėtotojai jaučia pirkėjų spaudimą kokybei, o statybų savikaina brangsta. „Ober-Haus“ skaičiavimu, jei 2018 m. nuoma kilo 4 proc., tai pernai, 2019-aisiais – 8,6 proc., kai butų kainos tuo metu augo 6,9 proc.
Pirko daugiau, nei statė
„Darnu Group“ duomenimis, 2019 m. Vilniuje parduota 40,54 proc. daugiau naujos statybos butų nei 2018-aisiais. Užpernai pardavimų augimas sostinėje buvo gerokai kuklesnis ir tik 3,8 proc. viršijo 2017-ųjų rezultatus.
„Per metus rinkoje buvo nupirkta daugiau butų, nei plėtotojai spėjo pasiūlyti. 2019 m. vystytojai rinkai pateikė kiek daugiau nei 5 tūkst. naujų butų, tad neparduoto būsto apimtis metų pabaigoje mažėjo iki 4,9 tūkst butų. Mūsų duomenimis, vidutinė parduodamo naujo buto kaina pernai gruodžio pabaigoje Vilniuje siekė 1990 eurų už kvadratinį metrą“, – skaičiavo „Darnu Group“ pardavimų direktorius Mantas Umbrasas.
Anot jo, augant visos šalies ekonomikai, vartotojų pasitikėjimas pernai buvo didžiausias nuo 2008 metų, o NT poreikį papildomai augino ir fiksuojama nedidelė teigiama migracija ir apie 15 proc. augę specialistų atlyginimai.
„Paklausos spaudimas bene stipriausiai buvo jaučiamas jau 2017-aisiais, bet pernai rinka galiausiai ėmė realizuoti šį poreikį dėl išaugusios pasiūlos. Šiame pakilime suaktyvėjo nefunkcionalių teritorijų Vilniaus centre prikėlimas naujam gyvenimui ir sostinės gyventojų investavimas į aukštesnę gyvenimo kokybę. Vilniečiai nori gyventi ir dirbti arčiau miesto centro, nes čia geriausiai išvystyta infrastruktūra, greičiausiai pasiekiamos įvairiausios paslaugos, o šis siekis atsispindi ir pardavimų skaičiuose“, – komentavo M.Umbrasas.
