Valstybės kontrolė pranešė kitąmet tęsianti pasirinktų penkių prioritetinių veiklos sričių analizę, tai yra – biudžeto valdysena, švietimas, viešasis valdymas, valstybinės žemės valdymas ir informacinės visuomenės plėtra.
Šiais metais planuojama baigti vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo, elektroninių nusikaltimų, profesinio mokymo, švietimo sistemos pažangos, teismų sistemos ir kitus auditus.
Numatytos nelaimės
Tačiau valstybės kontrolieriaus pavaduotojos Živilės Simonaitytės teigimu, dažnai į Valstybės kontrolės išvadas atsigręžiama tik jau nelaimei įvykus.
„Šį (vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo – aut.past) auditą darome nuo pernai metų, bet iš tikrųjų jį įsitraukėme jau sudarinėdami 2019 metų programą ir tas rizikas, susijusias su nuotekų valdymu, matėme jau 2018 metais. Ir tas auditas dabar tęsiamas, jį užbaigsime šių metų viduryje“, – kalbėjo Ž.Simonaitytė.
Vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo auditas analizuos visus Lietuvos subjektus, kuriose susidaro nuotekos – Lietuvoje tokių subjektų, tikėtina, daugiau nei 10 tūkst.
„Šiuo auditu bus žiūrima, ar tai („Grigeo“ Klaipėdos atvejis – aut.past) buvo išskirtinė situacija, ar Lietuvoje jau veikia sistema ir reikia ieškoti sisteminių sprendimų“, – sakė Ž.Simonaitytė.
Tačiau būtent tokie atvejai, didelio masto nelaimės, auditorių teigimu, tiek visuomenę, tiek politikus priverčia domėtis tam tikromis sritimis.
„Tie išskirtiniai atvejai suaktyvina domėjimąsi audito ataskaitomis. Gaila, kad tiktai didelės nelaimės atkreipia dėmesį į kai kurias mūsų ataskaitas.
Nėra malonu, ką aš dabar pasakysiu, bet jeigu pasižiūrėtumėte į mūsų 2016 metais paskelbtą audito ataskaitą apie ekstremalias situacijas, ir jeigu pasižiūrėtumėte mūsų tinklapyje, kokia nuotrauka pridėta prie tos ataskaitos – tai tikrai atrodo, kad ta nuotrauka yra iš 2019 metų gaisro Alytuje.
Būtent ataskaitoje kaip tik kalbėta apie tokias problemas, aktualizuota, kad tuoj gali kažkur užsidegti.
Tai tas yra nemalonu, kad tik labai didelė nelaimė priverčia visus sugrįžti prie mūsų atliktų darbų“, – kalbėjo A.Dulksnys.
Pasak auditorių, Valstybės kontrolė įspėja apie tikėtinus gaisrus ir ne tiesiogine prasme.
„Kada ir kur turi užsidegti, ar nutikti kokia kritinė nelaimė švietime, kad pagaliau mes sistemiškai pradėtume žiūrėti į mūsų rekomendacijas, kurias mes jau 2017 metais pristatėme – kad Lietuvoje švietimo situacija bendrajame ugdyme darosi nebejuokinga – su mokinių pasiekimais, su individualiu ugdymu“, – kalbėjo Ž.Simonaitytė.
Viešųjų pirkimų pokyčiai
Tuo metu Valstybės kontrolė iš esmės teigiamai vertina prezidento Gitano Nausėdos siūlymus dėl viešųjų pirkimų centralizavimo. G.Nausėda siūlo pertvarkyti viešųjų pirkimų sistemą, centralizuojant perkančiųjų organizacijų tinklą ir supaprastinant mažos vertės pirkimus.
„Prieš kelerius metus, kai paskelbėme savo viešųjų pirkimų visos sistemos audito ataskaitą, mūsų pagrindinės dvi kryptys buvo, kad turime orientuotis į centralizavimą ir supaprastinimą. Pateikti siūlymai nukreipti į šias sritis. Natūralu, kad dabar, kai projektas pateiktas viešosioms diskusijoms, gali būti įžvelgta rizikų, tobulintinų sričių, tobulintinų vietų, ir tikrai manome, kad Prezidentūros komanda į tuos pasiūlymus atsižvelgs ir įvertins“, – trečiadienį žurnalistams sakė valstybės kontrolieriaus pavaduotoja Živilė Simonaitytė.
Pasak jos, audito metu buvo išsiaiškinta, kad apie 70 proc. viešųjų pirkimų specialistų teigė, jog viešieji pirkimai nėra jų pagrindinė funkcija.
„Ypač, kai keliaujame į vietos savivaldos lygmenį, kur perkančiosios organizacijos yra ikimokyklinio ugdymo įstaigos, bendrojo ugdymo įstaigos, kur tikrai susekti 50 viešųjų pirkimų įstatymo redakcijų, daugybę Viešųjų pirkimų tarnybos išaiškinimų, rekomendacijų (...) yra beprotiškai sudėtingas darbas“, – tikino Ž. Simonaitytė.
Kaip įvardijo valstybės kontrolieriaus pavaduotoja, didelių perkančiųjų organizacijų viešųjų pirkimų atlikimo sąnaudos yra tris kartus mažesnės nei mažesnių perkančiųjų organizacijų.
„Tai yra natūralu, nes kai atlieki daug pirkimų per metus, pasieki masto ekonomiją, mažiau dėmesio skiri susigaudymui, įsigilinimui, o daugiau vykdymui“, – sakė ji.
Tuo metu valstybės kontrolierius Arūnas Dulkys sakė, kad audito metu buvo preliminariai apskaičiuota, jog viešasis pirkimas Lietuvoje įvyksta kas 8–9 sekundes, šiuo metu – kas 6 sekundes.
Prezidentūros Teisės grupės vadovė Jūrate Šovienė trečiadienį „Žinių radijui“ sakė, kad, siekiant centralizuoti perkančiųjų organizacijų tinklą, būtų steigiamos sektorinės perkančiosios organizacijos, regioninės ir įmonių, per kurias bus vykdomi viešieji pirkimai. Jų darbuotojams bus keliami kvalifikaciniai reikalavimai.
