Tokią statistiką skelbia Vašingtono „Institute of International Finance“ (IIF) specialistai.
Nuo 2019 m. pradžios skola pasaulyje per devynis mėnesius išaugo kone 9 trln. JAV dolerių: 3,5 trln. JAV dolerių padidėjo vyriausybių skolos, 3 trln. JAV dolerių – nefinansinio sektoriaus, 1,7 trln. JAV dolerių – namų ūkių ir 800 mlrd. JAV dolerių – finansinio sektoriaus.
Pinigine išraiška skola pakilo iki 253 trln. JAV dolerių. Iš jų išsivysčiusioms rinkoms, tokioms kaip JAV ir Europa, tenka 180 trln. JAV dolerių (383 proc. nuo jų BVP), besivystančioms — kur kas mažiau – 72 trln. JAV dolerių (223 proc. nuo jų BVP). Tačiau IIF specialistai atkreipė dėmesį, kad pastarosiose rinkose jau kuris laikas skolos auga sparčiau.
Investuotojai žvairuoja
Besivystančių šalių skola nuo 2010 m. išaugo kone dukart. Viena skolos prieaugio lydere tapo Kinija. Čia jis artėja prie 310 proc. nuo BVP.
„SME Finance“ patarėjo ekonomikai Aleksandro Izgorodino nuomone, Kinijos ekonomika prekybos karuose labiausiai nukentėjo ne per eksportą ir pramonę, bet būtent per skolas.
„Praėjusių metų gale Kinijos korporacijų skolos siekė apie 150 proc. nuo BVP. 2008 m. šis skaičius buvo 110 proc., tad augimas – milžiniškas. Dėl prekybos karų padidėjo investuotojų savisauga – kai kurie jų į Kinijos kompanijų skolas ėmė žiūrėti atsargiau. O šios po pasaulinės krizės savo investicijas labiausiai finansavo platinamos obligacijas.
Tai – problema, nes pernai Kinijos įmonių nesugebėjimas atpirkti obligacijas buvo kone istorinėse aukštumose. Netgi kai kurios valstybės valdomos įmonės turi keblumų atperkant skolas“, – „Lietuvos rytui“ komentavo A.Izgorodinas.
Ta pati problema stebima ir Kinijos namų ūkiuose. 2007 m. Kinijos gyventojų skola siekė apie 20 proc. nuo BVP, o dabar – virš 50 proc. Viso privataus sektoriaus skola siekia apie 200 proc. nuo BVP.
Anot pašnekovo, auganti skola palaikė šalies ekonomikos augimą, tačiau su skola kyla ir palūkanų našta. Kinijos ekonomikai pradėjus spausti stabdžius – o ji dabar auga lėčiausiai per visą istoriją – lėtesnis augimas kenkia įmonių rodikliams, todėl dalis kompanijų turi problemų išperkant obligacijas.
Krizė dėl palūkanų
Kitas regionas, kuriame esama nerimą keliančių signalų – JAV. Šios šalies įmonių skolos santykis su BVP dabar siekia apie 70 proc. Tai – aukščiausias rodiklis per visą istoriją, be to, JAV įmonių skola labai sparčiai auga. Negana to, pastebimai didėja ir JAV įmonių palūkanų našta.
„Yra nuomonių, kad kitas sunkmetis į JAV ateis tuomet, kai palūkanų našta išaugs tiek, jog įmonėms nebevertės skolintis, jos ims mažinti investicijas, mažiau samdys darbuotojų“, – kalbėjo analitikas.
O štai JAV namų ūkių skola po pasaulinės krizės labai stipriai nukrito: 2006 m. siekė apie 100 proc. nuo BVP, dabar – 60 proc. nuo BVP“.
Mažiausia skola ES
A.Izgorodino vertinimu, mažiausia skolos rizika – euro zonos regione. Per pastaruosius 10 metų euro zonos įmonių santykis su skola praktiškai nepasikeitė: 2009 m. jis buvo 74 proc. nuo BVP, o dabar – 66 proc.
Lietuvos įmonės šiame kontekste išsiskiria: jų skolos santykis su BVP – mažiausias visoje ES ir po krizės akivaizdžiai susitraukė. Jei 2009 m. jis siekė 50 proc., dabar – 31 proc. nuo BVP.
„Tai – ir labai gerai, ir labai blogai tuo pačiu metu. Kuo mažesnė skola, tuo įmonės turi didesnę manevro laisvę pasiskolinti. Be to, įmonės finansiškai atrodo sveikiau.
Vis dėlto tokia padėtis tuo pat metu yra ir labai bloga. Mat jei skola labai maža ir ji dar labiau mažėja, tai reiškia, kad augimui kukliai pritraukiama kapitalo. O tai savo ruožtu rodo, kad investicijoms naudojamos nuosavos lėšos, kurios stipriai ribotos: iš jų turi būti perkamos žaliavos, mokami atlyginimai ir panašiai“, – kalbėjo „SME Finance“ patarėjas ekonomikai.
Dar vienas rekordas
IIF prognozuoja, kad 2020 m. skolos naštos augimas tik spartės ir ji jau pirmąjį ketvirtį viršys 257 trln. JAV dolerių. Tokią raidą skatins minkšta monetarinė centrinių bankų politika. Jei taip nutiks, tai bus dar vienas rekordas.
Kad bent šiais metais pasaulio skola labai stipriai kils, abejonių neturi ir A.Izgorodinas. Jo teigimu, trumpalaikėje perspektyvoje tai – labai geras ženklas.
„Pernai pasaulio ekonomikos augimas buvo lėčiausias nuo pasaulio finansų krizės pabaigos. Centriniai bankai radikaliai pakeitė pinigų politiką – nėra kito kelio, kaip didinti skolą ir toliau spausdinti pinigus, nes pasaulio ekonomika dėl politinio neapibrėžtumo stipriai buksuoja“, – prognozavo pašnekovas.
Jo teigimu, trumpalaikėje perspektyvoje tai Lietuvai tik į naudą: kuo daugiau pinigų spausdinama, tuo didesnį impulsą augti gauna pasaulio ekonomika. Nuo jos priklauso euro zonos ekonomika, kuri stipriai susijusi su Vokietijos eksporto rodikliais. Jei kils pastarieji, tai bus tik į naudą Lietuvos eksportui, nes mūsų įmonės į ES išgabena daug tarpinio vartojimo produktų.
Vis dėlto auganti pasaulio skola ilguoju laikotarpiu rizikinga, nes Kinijos ir JAV įmonių bei Kinijos namų ūkių segmentuose ji auga netvariai.
„Kuo didesnė skola, tuo teoriškai didesnė burbulo tikimybė. Kita pasaulinė krizė gali susidaryti skolos segmente: ateina laikas, kai palūkanų našta įmonėms tampa per didelė. Ir tuomet tenka priimti strateginį sprendimą – didinti skolą ar sustabdyti investicijas“, – komentavo A.Izgorodinas.
