Grūstys – nuo penktadienio
Kiekvieną sausį parodų centre „Berliner Messe“ vykstančios tarptautinės žemės ūkio produktų parodos „Žalioji savaitė“ vokiečiai ypač laukia. Tai paroda, į kurią galima eiti nors ir kasdien. Nes pavalgyti, išgerti ar įsigyti išskirtinių gaminių siūlo kone visi jos dalyviai.
Paprastai per dešimtį parodos dienų jie išperka ir suvalgo viską, ką iš viso pasaulio būna sugabenę apie 1500 parodos dalyvių.
Penktadienio rytą Lietuvos bei kitų dalyvių stendus lankė Vokietijos žemės ūkio ministrė Julia Klockner. Mūsiškis ministras Andrius Palionis jai įteikė mandagumo dovaną – krepšį su lietiviškais gaminiais, ženklinamais tautinio paveldo ženklu.
„Viskas, pagrindinis darbas jau padarytas“, – pajuokavo ministras, vokiečių delegacijai pajudėjus link kitų parodos dalyvių.
Suvežė savo gaminius
Šiųmetis Lietuvos stendas kitoks – „blaivus“ ir palankus sveikatai. Į parodą nebevyko dažni jos dalyviai – aludariai Algis Grigonis bei Aldona Udrienė. Tiesa, lauktuvių – jos gaminamo „Jovarų“ alaus, pelniusio Saugomos geografinės nuorodos ženklą, A.Udrienė įdėjo.
Parodoje susirikiavo net trys produktų iš medaus gamintojai, uogų perdirbėjai, produktų iš kanapių sėklų gamintojai.
Lietuvos stendo akcentas šįkart – Laimutės Sadauskienės iškeptas 45 kilogramų svorio šakotis, kuriuo bus vaišinami parodos lankytojai. Pernai vokiečiai sukirto apie 100 kilogramų svėrusį varškės sūrį, užpernai – milžinišką „skruzdėlyną“.
„Susibičiuliaujame parodose , susitinkame tarsi būtume giminės. Bendravimo vokiečiai labai nori, specialiai ateina ten, kur jau ne kartą buvo.
Kaimynystėje įsikūrę švedai – parodos dalyviai – visada ateina nusipirkti ruginės duonos ir valgo ją su savo saldžia silke“, – sakė „Žaliojoje savaitėje“ jau ketvirtą kartą dalyvaujanti Radviliškių kaimo kepyklos savininkė Audorinė Kislienė.
Vokiečiai kasmet nuperka visą duoną, kiek tik būna jos atsigabenusi ši kepėja.
„Jie atidžiai skaito etiketes – jiems rūpi, kad duonoje nebūtų cukraus. Ir labiausiai mėgsta iškeptą iš pilno grūdo miltų“, – sakė A.Kislienė.
Vokiečiams ji iškepė ir naują gaminį – šimtalapįsu obuoliais, šiek tiek panašų į štrudelį.
Padėjo surasti užsakovų
Į „Žaliają savaitę“ antrą kartą savo gaminius atsigabeno vaisių bei uogų tyres gaminanti bendrovė „Sadera“ įmonė. Jos savininkas bei vadovas 35 metų Ronaldas Prokopovičius pasidžiaugė, kad po pernykštės parodos su vokiečiais pavyko sudaryti dvi tiekimo sutartis.
„Su vienu klientu, turinčiu kavinę, pradėjome bendradarbiauti iš karto po parodos – 2019-ųjų pradžioje, su kitu – po pusmečio. Pastarasis turi porą kavinių bei nedidelę parduotuvę ir bei verčiasi didmena – tiekia produktus cukrainėms bei kitoms kavinėms“, – sakė R.Prokopovičius.
Pasak jo, dalyvavimas parodoje buvo lyg tyrimas – norėta įsitikinti, ar gaminami produktai yra reikalingi rinkai.
„Per parodą pernai pabendravome su keliais tūkstančiais žmonių – supratome, kad pasirinkome teisingą kelią. O šįkart siūlome du naujus produktus. Vienas jų – tai iš uogų tyrių gaminami keturių rūšių gėrimai „Super Food lemonade“. Kitas – tai vaisių bazė kokteiliams gaminti“, – kalbėjo R.Prolopovičius.
Imtis produktų iš vaisių bei uogų gamybos – tai jo paties sumanymas. Parodoje ir šiemet iki sausio 26-osios Ronaldas darbuosis su verslo partneriu iš Lenkijos Piotru Paluch.
R.Prokopovičius, turėdamas Vilnius universiteto Tarptautinio verslo mokyklos diplomą, „uogų“ versle dirbo nuo 2012-ųjų. 2018-aisiais Vilniuje atidaręs nedidelę uogų tyrių gamyklą, jis sukūrė „Natturelly“ prekės ženklą ir ėmė skintis kelią link prekybos.
Visas uogas – juoduosius serbentus, šaltalankius, avietes ir kitas – įmonė superka iš augintojų Lietuvoje.
Neliko savito simbolio
„Mis ūkininkaitė“ Eglė Žilytė 2007 metais laimėtą gražuolės karūną kiekvieną sausį, išsirengdama į Vokietiją, palikdavo namie. 2019-ųjų sausį, Lietuvių stende ji sukosi su seserimi, o anksčiau – kartu su mama Audrone Žiliene. Tačiau šįkart ekologijai prijaučianti šeima liko namie.
Savito simbolio – daugiau nei dešimtį kartų parodoje dalyvavusio ekologinio ūkio „Žaliojoje savaitėje“ nebeliko. Taigi neliko ir „medžio“ iš skilandžių, paženklintų saugomos geografinės nuorodos ženklu, – dėl to kaltas afrikinis kiaulių maras.
„Buvome pasirengę, prikimšome skilandžių. Bet viską sumaišė kiaulių maras. Mūsų ūkis, esantis Raseinių rajone Algimantų kaime, pateko į tą maro apsaugos zoną. iš kurios nebegalima į parodą vežtis kiaulienos gaminių“, – prieš pernykštę parodą „Lietuvos rytui“ sakė A.Žilienė.
Šiemet savo mėsos gaminius į „Žaliąją savaitę“ nugabeno panevėžiečių bendrovė „Šerno pėda“. Pasak jos direktorės Lauros Viriūnės, į Berlyną įmonė gabena rūkytų žvėrienos gaminių bei sūdytų kiaulienos lašinių.
Pasak Žemės ūkio ministerijos (ŽŪM) atstovės Nijolės Gumbienės, bendrovės „Šerno pėda“ kiaulienos gaminių mėsa yra iš pirmosios afrikinio kiaulių maro (AKM) zonos.
„Vadovaujantis Europos Komisijos sprendimu, šiemet, kaip ir pernai, dalyviai negali atsigabenti kiaulienos gaminių iš II ir III AKM zonų – iš tų, kurios yra arčiausiai maro židinių“, – paaiškino N.Gumbienė.
Seni ir nauji dalyviai
Svarbi vieta Žemės ūkio ministerijos įrengtame Lietuvos stende šiemet tenka medaus perdirbėjams.
Nuo 2016-ųjų joje dalyvauja bitininkas iš Kėdainių rajono Erikas Augustinavičius, įmonės „Šušvės midus“ vadovas. Kaimo turizmo sodybą turinti jo šeima 2015-aisiais gavo sertifikatą ir pradėjo prekiauti midumi, pagamintu pagal 200 metų senumo receptus.
Pasak bitininko, šis gėrimas vokiečiams yra egzotika. Nors jie ir patys daro midų – turi keletą smulkių gamyklėlių, į Lietuvos stendą ateina dėl jo gaminių.
Parodos naujokas – bitynas „Devyni medūs“ į parodą atsivežė desertų, pagamintų iš medaus ir šaltyje džiovintų uogų.
Mažoji bendrija „Medaus magija“, pernai vaišinusi vokiečius „vitaminų bombomis“ – gaminiais iš medaus, įvairių vaistažolių, uogų, daržovių – tai darys ir šiemet.
Pirmą kartą į parodą išsiruošė mažosios bendrijos „Piscator“ atstovai, nugabenę produktų iš pačių auginamų šamų. Kiti parodos dalyviai – bendrovė „Versala“ – pristatys iš daržovių gaminamus desertus, įmonė „Bioproduktas“ – gaminius iš pluoštinių kanapių sėklų.
Kviečia pamatyti Lietuvą
Vokiečiai yra vieni gausiausių Lietuvos lankytojų – turistų srautas iš Vokietijos yra gana didelis.
Lietuvos kaimo turizmo asociacija, kuriai neseniai pradėjo vadovauti Agnė Vaitkuvienė, parodos stende įsikūrė su Diana Dubatauskiene.
„Vokiečiai visada žino, ką nori pamatyti. Miestus? Tuomet jiems siūlome kultūrinį maršrutą – UNESCO paveldo vietas. Jeigu nori gamtos – siūlome žemėlapį su pažymėtais nacionaliniais parkais ar „Paveldo sodais“. Taigi atsižvelgiame į jų pageidavimus“, – sakė D.Dubatauskienė.
Menininkų „kampas“
Įrengtame tatodailininkų kampe šiemet įsikūrė juvelyrė Danutė Tikužienė. Lietuvos ūkininkų draugija pristatys savo narių – Aušros Petrauskienės, Vaidos Druskytės ir Jūratės bei Česlovo Gudžių – sukurtus darbus: tautinio paveldo sertifikatu įvertintas lėles, pagal archeologinius pavyzdžius restauruotus papuošalus, juodosios keramikos technika pagamintus indus.
Lietuviškus, tautinio paveldo ženklu pažymėtus kremus jau ne pirmą kartą parodoje eksponuoja ir šeimos įmonė „Evija ir partneriai“, duonos kepėjus – Radviliškių kaimo kepykla.
Parodos partnerė – Kroatija
Paroda, skaičiuojanti 85 metus, Berlyno parodų centre lankytojų laukia sausio 17–26 d.
Kiekvienais metais daugiau nei 400 tūkst. lankytojų ir apie 1500 parodos dalyvių susitinka 26-iose parodų salėse. Tarptautinės „Žaliosios savaitės“ metu ekologinės, atsinaujinančios žaliavos, sąžininga prekyba ar kaimo vietovės tampa vis svarbesnės.
Šiemet parodos šalis-partnerė yra Kroatija.
Vokietija yra viena iš svarbiausių Kroatijos prekybos partnerių. Kroatijos statistikos tarnybos (DZS) duomenimis, 2017 m. Kroatija į Vokietiją eksportavo 1,725 mlrd. eurų vertės prekių. Tai prieštaravo 3,362 mlrd. eurų importui iš Vokietijos. Žemės ūkio produktų ir maisto produktų eksportas į Vokietiją sudarė 161 milijoną eurų, o prekių, kurių vertė 429 milijonai eurų, buvo importuota iš Vokietijos.
