Gausėja ligos protrūkių
Paukščių gripo šmėkla slankioja po Europą. Prieš porą dienų nauji šios virusinės ligos protrūkiai kilo dideliuose Lenkijos bei Vengrijos ūkiuose.
Lenkija mums – po ranka, o joje penktadienį, sausio 17-ąją, užregistruotas jau dvyliktas gripo protrūkis: Didžiosios Lenkijos vaivadijoje, Ostruvo Wielkopolski apskrityje esančiame ūkyje, kuriame buvo auginama kone 20 tūkst. ančių.
Žmonės šiam gripo virusui „neįdomūs“ – jis pavojingas tik naminiams paukščiams: antims, žąsims, vištoms, putpelėms, kalakutams. Tačiau patekęs į paukštyną jis sukelia katastrofą: per pusę paros išguldo visus jame esančius sparnuočius.
Blogai yra tai, kad dabar ES teritorijoje liga plinta neprognozuojamai ir šiam sezonui nebūdingu laiku – didžioji paukščių migracija dar nėra prasidėjusi.
Gabena ir nelegaliai
Mūsų paukščių augintojams tai kelia paniką. Nes vištiena į mūsų šalį gabenama ne tik legaliai – ne tik į prekybos centrus, bet nugula ir kontrabandininkų „garažuose“, iš kurių per turgavietes patenka ant žmonių stalo.
Be to, ir patys lietuviai traukia į Lenkiją apsipirkti pigiau, o tai daro ne tik „Bedronkoje“ ar kituose prekybos centruose. Paukštienos gaminiai atsiduria, ko gero, kiekviename Lenkijoje pigesnių prekių ieškančio lietuvio pirkinių krepšyje.
Apie paukščių gripo pavojų nuolat buvo kalbama ir Vokietijoje, Berlyne, kur šiuo metu vyksta tarptautinė žemės ūkio ir maisto produktų paroda „Žalioji savaitė“. Apie tai neišvengė kalbų ir susitikę Lietuvos, Latvijos, Lenkijos bei Estijos žemės ūkio ministrai bei veterinarijos tarnybų vadovai.
Taigi ką tokioje situacijoje daro mūsų šalies Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba? Pokalbis apie tai – su jos vadovu Dariumi Remeika.
– Su afrikiniu kiaulių maru lyg ir susigyventa – didesnių jo protrūkių pastaruoju metu nebuvo. Tačiau virš Europos jau pakilo paukščių maro grėsmė. Kuo tai pavojinga mums?
– Labai svarbu, kad užkratas nepasirodytų kartu su migruojančiais laukiniais paukščiais – kad nepatektų nei į mažus, nei į didelius komercinius paukštynus.
Taisyklė yra tokia: jei tik liga išguldo paukščius ūkyje, kokio jis dydžio bebūtų, brėžiamos apsaugos zonos trijų ir dešimties kilometrų spinduliu.
Tose zonose taikomi skirtingi reikalavimai. Pirmojoje paukščiai turi būti išnaikinti, antrojoje taikomi prekybos apribojimai. Tad jeigu į antrąją zoną patektų didelis paukštynas, jame laikomi paukščiai negalėtų būti skerdžiami pardavimui, negalima būtų prekiauti ir gaminiais iš tų paukščių mėsos.
– Ligą sukelia virusas. Ar įmanoma apsisaugoti nuo jo plitimo, jei prekybos su Lenkija visi keliai yra atviri?
– Labai svarbu, kad virusas nepatektų į paukščių ūkius iš laukinių paukščių – praskrisdami jie sustoja pasimaitinti, tad lieka jų plunksnų, išmatų.
Kitas plitimo kelias – su užkrėsta paukštiena, o tai mums kelia grėsmę. Paskutinis protrūkis Lenkijoje yra arčiau Vokietijos sienos, maždaug už 300 kilometrų nuo Lietuvos. Tačiau ši liga plinta neprognozuojamai.
Vis dėlto mums yra grėsmė parsivežti virusą prekiaujant su Lenkija. Nes, nepaisant to, kad yra nustatyti reikalavimai importui, Lenkijoje palankios paukštienos kainos vilioja pirkėjus.
Be to, Lenkijoje yra didžiausias paukštienos gamintojas, kuris daug jos eksportavo į trečiąsias šalis.
Nustačius Lenkijoje gripo protrūkius tos šalys uždarė lenkiškai paukštienai savo rinką. Taigi produktai lieka Lenkijoje, ir jie gabenami visur, kur tik atviri keliai.
– Vadinasi, daug ir pigios paukštienos plūstels į Lietuvą?
– Štai dėl to mums neramu. Dirbame išvien su muitinės tarnybos pareigūnais bei policija tuose keliuose, kurie veda iš Lenkijos į Lietuvą – pasienyje vykdome patikras.
Tikriname ir prekybos vietas.
Kitą savaitę tarsimės Vyriausybėje – prašysime, kad ir kitos institucijos mums pagelbėtų, nes veterinarijos specialistai neturi teisės stabdyti transporto priemonių.
– Kaip vyksta kontrolė pasienyje? Juk ne tik vilkikai gabena maisto produktus. Lietuviai vis dar traukia apsipirkti į Lenkiją, ir perka paukštieną dėl to, kad ji ten pigi. Kaip juos sukontroliuosit?
– Žmonių nepatikrinsi, ką jie atsiveža pirkinių maišeliuose. Tačiau didžioji dauguma prekybos vištiena juk yra legali, saugi.
Vis dėlto ir mūsų tarnyba, ir Finansinių nusikaltimų tyrimų tarnyba nustato pavienių atvejų, kai atvežama į Lietuvą paukštiena nelegaliai, autobusiukuose, nežinia iš kur – be jokių dokumentų. Taip vengiama mokesčių.
Taigi dabar sutelktas dėmesys į paukštienos gabenimą, o kartu ir į prekybą paukščių mėšlu.
– Kuo pavojingas yra mėšlas?
– Nemažai mėšlo ūkininkai atsigabena iš Lenkijos paukštynų žemėms tręšti arba kompostavimui. Ir dabar kyla grėsmė, kad jis gali būti atgabentas iš užkrėstų ūkių.
Pagal ES reikalavimus Lenkijos veterinarijos tarnyba mums praneša, iš kokių zonų į Lietuvą bus gabenamas paukščių mėšlas. Tai patikriname, nes dabar tapo svarbu, koks to paukštyno atstumas iki gripo protrūkio zonos – papildomai vertiname riziką.
Nes išlieka grėsmė, kad virusas jau gali būti patekęs į paukštyną, bet dar nesukėlęs protrūkio. Jei tuo metu būtų surinktas mėšlas, virusas jau būtų įsikūręs jame.
Taigi Lenkija vykdo ES reikalavimus, o mes juos dar sustiprinome – akylai stebime situaciją. Ir ūkius įspėjame, kad būtų atsargūs – kad nepirktų arti grėsmės zonos.
– Kas būtų, jei virusas vis dėlto patektų į paukštyną?
– Visas paukščių pulkas turėtų būti sunaikintas. Jeigu virusas, tarkim, pakliūtų į vieną paukščių fermą, o jų ūkyje yra penkios, paukščių negalėtų likti nė vienoje iš jų.
Ligos nepaslėpsi. Kai virusas patenka, paukščiai krinta žaibiškai. Per parą gali nugaišti pusė paukštyno.
Visus paukčius tenka sunaikinti - sustabdyti veiklą. Fermoms išvalyti, dezinfekuoti gali prireikti ir metų. Taigi į ūkį patekęs virusas jį gali įstumti į bankrotą.
Tai ypač blogai šaliai, kuri eksportuoja paukštieną. Lietuvoje jos pagaminame daugiau nei suvartojama. Kadangi lenkiškos paukštienos importas į mūsų šalį yra didelis, mūsų pačių paukštienos eksporto keliai veda kitur: į Ukrainą, Vietnamą, deramės dėl prekybos su Japonija, Pietų Korėja.
Baisu net prognozuoti, kas nutiktų, jei virusinė liga patektų į didžiąsias mūsų paukščių fermas.
– Kokia grėsmė žmogui, jeigu jis suvalgytų užkrėstos paukštienos?
– Nėra grėsmės – virusas žmogui nepavojingas. Bet žmogus gali tapti viruso platintoju – jei nieko nenumanydamas išmestų maisto likučius su užkratu, yra didelė tikimybė, kad juos sules paukščiai: užsikrės ir išplatins ligą.
