Pasak Seimo Socialinių reikalų ir darbo komiteto nario valstiečio Tomo Tomilino, „Klaipėdos paketas“ visų pirma yra ilgalaikio Klaipėdos aktyvistų darbo vaisius.
„Grigeo“ skandalas yra tai, ką mes matome paviršiuje. Bet Klaipėdoje taršos skandalas jau antrus metus yra duotybė. Tas miestas gyvena nuolatiniame skandale – ten aktyvi visuomenės kovos prieš aplinkos taršą fazė prasidėjo jau seniai. Būtent jie su šiuo paketu, kartu su Vyriausybe, atėjo į Seimą dar prieš „Grigeo“ skandalą.
Blogai, kad įvyko toks skandalas, kad buvo tokie pažeidimai, tačiau dabar „Klaipėdos paketas“ yra priimamas pačiu geriausiu metu“, – trečiadienį Seime surengtame susitikime kalbėjo T.Tomilinas.
Griežtins kontrolę
Pernai liepą Vyriausybė pritarė Aplinkos ministerijos parengtoms keturių įstatymų – Aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės, Aplinkos apsaugos, Mokesčio už aplinkos teršimą ir Aplinkos monitoringo pataisoms – vadinamajam „Klaipėdos paketui“.
Aplinkos apsaugos komiteto narės valstietės Virginijos Vingrienės teigimu, „Klaipėdos paketu“ siekiama užkirsti kelią taršiai įmonių veiklai, o aptikus jau pirmąjį pažeidimą – sustabdyti įmonės veiklą. Pasak jos, šiandien tai padaryti sunku net tada, kai įmonė yra sulaukusi net kelių įspėjimų.
„Aplinkos apsaugos inspektoriams sudaroma galimybė ateiti ir patikrinti įmonę iš anksto nesusitarus ir neinformavus.
Taip pat numatomos drausminančios sankcijos – mokestis už aplinkos teršimą. Tai yra priemonė, skatinanti ieškoti netaršių veiklos būdų arba geriau tvarkyti taršos šaltinius.
Šiandien galiojantis mokesčio už aplinkos teršimą tarifas neskatina nei tvarkyti atliekų, nei mažiau teršti – tiesiog sumokamas nedidelis mokestis, nes jį labiau verta susimokėti.
Todėl šiais pakeitimais nustatome tokį mokestį, kuris būtų didesnis nei atliekų sutvarkymas ar investavimas į mažiau taršias technologijas“, – kalbėjo V.Vingrienė.
Diferencijuoti mokesčiai
Pasak Aplinkos ministro Kęstučio Mažeikos, dėl mažo mokesčio, kurį moka taršos leidimą turinčios įmonės, anksčiau nebuvo jokios paskatos tokioms bendrovėms investuoti į taršą mažinančias priemones.
„Mokesčiai bus išskirti pagal teršalų grupes – seniau taip nebuvo.
Pavyzdžiui, amoniakas. Už toną išmesto amoniako būdavo sumokami keturi eurai. Įmonės visada turėjo galimybę investuoti į oro taršą mažinančias priemones ir mokėti mažesnį mokestį. Tačiau pastaruosius dešimt metų nebuvo nei vienos įmonės, kuri investuotų į taršos mažinimo priemones. Galime daryti išvadas, kad tiesiog vertėjo susimokėti mažą mokestį“, – kalbėjo K.Mažeika.
Prisimindamas sekmadienį užfiksuotą atvejį, kada į Nerį iš „Vilniaus vandenų“ nuotekų išleistuvo pateko nenustatytas kiekis netinkamai išvalytų atliekų, tarp kurių ir didžiulis kiekis smulkinto plastiko, K.Mažeika tikino, kad pirmiausia toks mokestis verslą turi motyvuoti.
„Ką mes matome Vilniaus atveju – investicijų jau seniai reikėjo, įmonė pelningiausia Lietuvoje, bet įrenginiai investicijų nematę n metų. Tokių įmonių rizikingumas yra vienas iš didesnių Lietuvoje – daug nuotekų, didelis krūvis, o mes matome, kad jie neišvalo to, ką reikėtų išvalyti maksimaliai“, – sakė Aplinkos ministras.
Esminiai pokyčiai
Aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės įstatymo pataisa siūloma aplinkos apsaugos pareigūnams suteikti teisę kontroliuoti taršos šaltinius visą parą. Pagal dabartinius reikalavimus apie planuojamą patikrinimą aplinkosaugininkai ūkio subjektą turi informuoti prieš 10 dienų.
Už sistemingus aplinkosauginius pažeidimus siūloma įteisinti galimybę panaikinti ūkio subjektams išduotus Taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidimus ir taršos leidimus.
Be to, numatoma sugriežtinti nuostatas, reglamentuojančias aplinkos apsaugos pareigūnų pažeidėjams skiriamų privalomųjų nurodymų vykdymą.
Dabartinis įstatymas numato, kad, neįvykdžius privalomojo nurodymo, skiriamas pakartotinis privalomasis nurodymas – siūloma jo atsisakyti.
Mokesčio už aplinkos teršimą įstatymo pataisomis numatoma didinti mokesčio už aplinkos taršą tarifus.
Dėl patikimesnių ūkio subjektų aplinkos monitoringo duomenų siūloma, kad įmonė savikontrolę galėtų vykdyti tik akredituotose laboratorijose – šiuo metu, vykdant aplinkos apsaugos valstybinę kontrolę, nustatomi ūkio subjektų išmetamų teršalų viršijimai, bet jų nerodo aplinkos monitoringo duomenys.
Pleistras ant vamzdžio
Pasak socialdemokratų partijos pirmininko Gintauto Palucko, pasiūlymai naivūs ir fragmentiški, „lyg pleistru trūkusį vamzdį klijuotum“.
„Proginiai „valstiečių“ aplinkos mylėtojai šiandien Seime pristatinės „Klaipėdos paketą“, kuriuo gelbės absoliučiai neveiksnų valdiškosios aplinkosaugos sektorių. Pasiūlymai naivūs ir fragmentiški, lyg pleistru trūkusį vamzdį klijuotum“, – feisbuko paskyroje, kurią cituoja naujienų agentūra „Elta“, rašė G.Paluckas.
Jį stebina tokie pasiūlymai.
„Tačiau stulbina absoliutus atsakomybės nejautimas ir neprisiėmimas. Buvęs ministras Navickas iš TV ekranų kala savo buvusius bendražygius ir savo paliktus nepadarytus darbus. Dabartinis ministras lyg koks prašalaitis, stebintis procesus iš šalies, pritariamai linksi galvą ir entuziastingai sutinka – sistema neveikia. Trejų su puse metų ir krūvos skandalų prireikė, kad „pareitų“ nušvitimas? Abiem ministrams, pabrėžiu – ABIEM, jau seniai buvo pristatyta masinės ir sisteminės korupcijos apraiškos ir faktai su siūlymais, ką ir kaip reikia daryti. Tai padarė jau buvę ministerijos darbuotojai. Nulis reakcijos“, – rašė G.Paluckas.
