„Atveriu duris, ant kurių parašyta, kad aludės lankytojai privalo turėti 21-erius metus, – tęsia autorė. -
Viduje keturios moterys šnekučiuojasi prie butelio šampano. Prie baro sėdi septyni žmonės. Kartkartėmis jie žvilgčioja į futbolą rodantį ekraną.
Aludėje švedų kalba maišosi su anglų.
Už barmeno nugaros išrikiuoti patys įvairiausi buteliai su alkoholiu, o ant lentynų priklijuoti skirtingų pasaulio šalių banknotai. Bare pasirinkimas didelis: dešimties rūšių alus, yra vyno, stipriųjų gėrimų. Kone palei lubas – ir nealkoholinių gėrimų sąrašas, kuriame vyrauja alus. Čia jo – beveik dešimt skirtingų rūšių.
Aludė uždaroma vidurnaktį. Stokholmo mastais – gana vėlai. Mat kai kurios parduotuvės net ir darbo dienomis dirba iki 19 ar 20 val., daugelis kavinių ir restoranų atidaryti iki 22-23 valandos.
Sekmadienį žmonių šiame bare kur kas mažiau. Prie baro sėdi dvi moterys. Viena jų angliškai užsisako limonado, o po kurio laiko pasiteirauja Liza prisistačiusios barmenės, ar galėtų gauti butelį vyno. „Žinoma, koks geras sumanymas!“, – į tai atsako Liza.
Gali pasirodyti, kad alkoholio politika Švedijoje niekuo nesiskiria nuo taikomos kitose šalyse. Tačiau iš tiesų yra kitaip.
Kaip pasakojo Liza, daugelyje barų alkoholis parduodamas 18 metų sulaukusiems asmenims. Tik kai kurios įstaigos pačios nusprendusios šią ribą prailginti iki 21-erių ar netgi 23-ejų metų.
Baro savininkams kiltų problemų, jei kas iš lankytojų, nešinas bokalu alaus, išeis už laukujų durų parūkyti ar pakvėpuoti oru. Tokiu atveju įstaiga gali ne tik gauti baudą, bet ir būti uždaryta.
Maisto parduotuvėse stipresnio nei 3,5 laipsnio alkoholio apskritai nerasite. Stipresnis alkoholis parduodamas valstybinio monopolisto – „Systembolaget“ – parduotuvių tinkle. Visoje šalyje tokių parduotuvių 455. Vienoje jų, į kurią užsukau likus valandai iki uždarymo, žmonių ne itin daug, tačiau visi labai įdėmiai lentynose apžiūrinėja įvairius gėrimus. O išsirinkę į krepšelius išsyk deda ne po vieną, o kur kas daugiau butelių.
„Systembolaget“ pardavinėja ir nealkoholinių gėrimų. Jų asortimentas ir gerai matomas, ir taip pat gausus.
Į akis krito tai, kad parduotuvėse nėra šaldytuvų. Taip yra dėl to, jog valstybiniam monopolistui draudžiama kuriam nors gamintojui teikti pirmenybę, o į šaldytuvus sustatyti visą alų keblu.
Prie kasos asmens tapatybės dokumentų prašo jei ne absoliučiai visų, tai bent 90 proc. pirkėjų. Pagal vietos įstatymus, įsigyti alkoholio „Systembolaget“ gali įsigyti tie, kuriems sukakę 20 metų.
Darbo dienomis šios parduotuvės veikia iki 20 val., šeštadieniais – iki 15 val., o sekmadieniais apskritai būna uždarytos. Kadangi per šventes jos taip pat neveikia, prieš, pavyzdžiui, Kalėdas, vietiniai alkoholio prisiperka daugiau.
100 metų ieškojimų
„Systembolaget“ tinklas įsteigtas 1955 m. Tačiau sumanymas įkurti įmonę, kuri verstųsi stipriojo alkoholio pardavimais, kilo kur kas anksčiau. 1850 m. Faliuno mieste atsirado firma „Bergsmännen“, šioje vietovėje prekiavusi stipriaisiais alkoholiniais gėrimais. Ji, kaip ir „Systembolaget“ dabar, alkoholį siūlė nesiekdama naudos.
Po dvejų metų atsidarė analogiška įmonė Jonšiopinge, o dar po dvejų metų Švedija priėmė alkoholinių gėrimų įstatymą, kuris įsigaliojo 1855 m. Pagal jį tris kartus padidinti spiritinių gėrimų gamybos mokesčiai. Būtent tuo metu alkoholio politika tapo viena dominuojančių socialinių problemų Švedijoje ir liko tokia iki pat 1955 m., kol buvo įsteigtas „Systembolaget“ tinklas.
Per 100 metų – nuo pirmosios alkoholio pardavimo įmonės iki atsirado „Systembolaget“ — valdžia išbandė įvairiausius alkoholio pardavimo ribojimus.
1914 m. Švedijoje atsirado taip vadinamos „registracijų knygelės“. Pagal įstatymą be šio dokumento alkoholio įsigyti nebuvo įmanoma. Esminė naujovės idėja – nustatyti tuos, kurie dėl alkoholio vartojimo pakliuvo į policijos registrą.
Tūkstančiai gyventojų laukė eilėje užsiregistruoti, tačiau prie kartotekos dirbo palyginti mažai žmonių.
Kas sykis perkant stipriuosius gėrimus, pardavėjai knygelėje padarydavo žymą. Viršijus limitą, pirkėjui alkoholio paprasčiausiai neparduodavo. Knygeles apskritai galėjo atimti, jei pirkėjas būdavo neblaivus ar išgėręs įvykdydavo nusikaltimą.
XX a. antroje pusėje imta svarstyti, kad galbūt knygeles laikas naikinti. Vienas argumentų – dėl jų buvo įsuktas didžiulis biurokratinis procesas. Galiausiai paaiškėjo, jog trys ketvirčiai pažeidimų, kurie buvo padaryti išgėrus, įvykdyti asmenų, kurie registracijos knygelių nė neturėjo. Vadinasi, įsigyti alkoholio apeinant sistemą ne taip jau sudėtinga.
Dar vienas įstatymas iš anų laikų: jei žmogus restorane užsisakydavo alkoholio, jis būtinai turėdavo pirkti ir ką nors valgomo. Daugelis atnešto maisto nė nepaliesdavo, o padavėjai kitiems lankytojams atnešdavo tą pačią porciją.
Galiausiai registracijos knygelių nebeliko. Tačiau valdžia toliau suko galvą, kaip mažinti alkoholio pardavimus. Tad 1954 m. parlamentas nutarė įsteigti valstybinį monopolistą, o po metų 41 vietinė įmonė su 247 parduotuvėm susijungė į „Systembolaget“.
Pristato į namus
Dabar sistema veikia taip: tiems alkoholio gamintojams, kurie per „Systembolaget“ nori pardavinėti savo gaminius, pirmiausia reikia turėti leidimą gamybai, sandėliavimui ir gėrimų gabenimui. Lygiai tos pačios taisyklės galioja ir tiems, kurie nori savo produkciją siūlyti restoranams.
Jei pirkėjas parduotuvėje norimo gėrimo neranda, prekę gali užsisakyti internetu. Gali pasirinkti, į kokią tinklo parduotuvę pristatyti užsakymą. Kai kuriuose regionuose jau įmanomas pirkinių pristatymas ir į namus. „Systembolaget“ tikina, kad ateityje tokia galimybė bus prieinama visoje šalyje. Reikalavimas atsiimančiam prekes turėti ne mažiau nei 20 metų galioja ir čia. Be to, pirkinius pasiimantis žmogus privalo būti visiškai blaivus.
Su alkoholio vartojimu Švedija kovoja ir įvairiomis kampanijomis. Pavyzdžiui, viena „Systembolaget“ užduočių – įspėti apie alkoholio žalą. Kiekviena parduotuvė priemones pasirenka savaip. Vienas būdų – kalbėtis su pirkėjais ir pasakoti apie tai, kad pas juos niekada nebūna nuolaidų.
Ant alkoholinių gėrimų reklamų dedama informacija apie tokio produkto žalą, ta tema rengiami vieši seminarai.
Žiemos mugėse populiarus karštas vynas. Yra jo ir „Systembolaget“ tinkle. Čia akivaizdžiai skiriasi alkoholinio ir nealkoholinio karštojo vyno kaina: jei pastarasis kainuoja 34 kronas, tai alkoholinis – 85-90 kronų.
Auga vyndarių raumenys
Praėjusio amžiaus viduryje švedai stipriuosius alkoholinius gėrimus ėmė keisti į vyną. Šalyje veikia ir Vyndarių asociacija „Svenska Vinodlare“. Oficialiai vynas Švedijoje pradėtas gaminti 1999 m. Dėl klimato tai vyksta tik šalies pietuose. Švediško vyno, palyginti su Italija ir Prancūzija, pagaminama labai mažai, tačiau skaičiai auga. Oficialios statistikos nėra, tačiau spėjama, jog tai gali būti 2-3 tūkst. hektolitrų per metus.
„Systembolaget“ pastebi, kad alkoholinio vartojimas šalyje mažėja nuo 2004 metų. Oficiali statistika nurodo, kad 2018 m. dėl su alkoholiu siejamomis ligomis Švedijoje mirė 2 tūkst. žmonių“.
