Rusijoje tokia baimė plinta nuo praėjusios savaitės. Ten kilo sumanymas dezinfekuoti visas siuntas, gaunamas iš kinų interneto parduotuvės „AliExpress“.
Kol kas baimės akys yra plačios, o atsakymas į minėtus klausimus tėra vienas – virusui reikia „gyvo šeimininko“: žmogaus. Ant daiktų jis ilgai neužsibūna.
O ant maisto produktų?
Iš Kinijos į Lietuvą juk atgabenama visko: jūros gėrybių, arbatos, medaus, prieskonių, gausybė ėdalo gyvūnams, maisto pramonės atliekų, kalnai plastiko ir jo dirbinių, įvairių statybose naudojamų gaminių.
Prisiperkame kiniškos tekstilės, avalynės, perukų iš tikrų plaukų, automobilių, elektroninės įrangos, pirotechnikos, net iš džiovintų žarnų pripintų daiktų.
Parduotuvės yra užverčiamos baldais, patalyne, indais, odos dirbiniais. Importuojame net popieriaus ir kartono atliekų.
Statistikos departamento duomenimis, iš Kinijos Lietuvą pernai per sausį-lapkritį įvežtą prekių už 865,2 mln. eurų. Tai gerokai daugiau už eksportą – pernai per visus metus Lietuvos gamintojai kinams prekių pardavė už 188,7 mln. eurų.
Prekybos suvaržymų nėra
Pasak Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos atstovės Jurgitos Savickaitės, Pasaulio sveikatos organizacija nėra įvedusi jokių prekybos su Kinija apribojimų.
„Šiam momentui nėra jokių draudimų – nesame gavę informacijos, kad reikėtų imtis kokių nors priemonių.
Būna, kad iš Kinijos atgabentose su maistu besiliečiančiose prekėse ar jų dažuose aptinkama sunkiųjų metalų ar kokių cheminių priedų, bet tikrai – ne virusų“, – sakė J.Savickaitė.
Jos teigimu, per Lietuvos pasienio veterinarijos postus į Lietuvą patenka nedaug kiniškų maisto prekių – tiesioginio importo iš Kinijos kiekis yra labai mažas.
„Dažniausiai muitinės procedūros yra atliekamos didžiuosiuose ES pasienio postuose, pavyzdžiui, Roterdamo jūrų uoste Nyderlanduose.
Ten atliekamos importo procedūros ir tada jau prekės laisvai juda į visas ES šalis“, – paaiškino pašnekovė.
Daugiausia maisto – iš vandens
Statistikos departamento pateikti duomenys liudija, kad brangiausiai už tai, ką suvalgome, kinams sumokame už vandens gyvūniją: žuvį, vėžiagyvius, moliuskus, kitus vandens bestuburius. Pernai per sausį-lapkritį šių prekių į Lietuvą iš Kinijos atgabenta už 5,3 mln. eurų.
Medus, pieno produktai, kiaušiniai bei kiti gyvūninės kilmės produktai, atgabenti per tą patį laiką, tiekėjams kainavo 281 tūkst. eurų.
Prekybos vietas mūsų šalyje pasiekė ir augalai – gėlių svogūnėliai, dekoratyviniai žalumynai, skintos gėlės – taip pat.
Ant mūsų stalo atsiduria ir kai kurių iš Kinijos importuotų daržovių – šakniavaisių, gumbavaisių.
Vaisių, riešutų, citrusinių vaisių, kavos, arbatos, matės, prieskonių importo vertė pernai per vienuolika mėnesių siekė 3,3 mln. eurų.
Nemenką importo dalį – 3 mln. eurų – sudarė aliejinių kultūrų sėklos ir vaisiai, pramonėje bei medicinoje naudojami augalai.
Atgabenama iš Kinijos ir ir dervos, augalų syvų bei ekstraktų.
Bendra paruoštų maisto produktų, alkoholinių ir nealkoholinių gėrimų, tabako bei jo pakaitalų, kakavos ir kitų panašių prekių vertė per minėtą laiką sudarė 11,7 mln. eurų.
Maisto pramonės atliekų ir paruoštų pašarų gyvūnams vertė sudarė 5,75 mln. eurų.
Mineralinių produktų – druskos, sieros, kalkių, cemento, mineralinės alyvos, bituminės medžiagos ir kitų panašių produktų per minėtą laiką atsigabenta už 420,5 tūkst. eurų.
Gausi cheminė produkcija
Didelę prekių grupę, kurios vertė per pernykštį sausį-lapkritį pasiekė 56,6 mln. eurų, sudarė chemijos pramonės produkcija: įvairūs metalai, organiniai chemijos produktai, vaistai, fermentai, eteriniai aliejai, parfumerijos bei kosmetkos preparatai, trąšos, dažikliai, pigmentai, dažai, lakas, gaistas, klijai ir kiti produktai.
Iš Kinijos perkame muilą, skalbiklius, žvakes, stomatologijos preparatus iš gipso. Už 1,26 mln. eurų prisipirkome sprogmenų ir pirotechnikos produktų. Šiek tiek – ir kinematografijos bei fotografijos prekių.
Vis dėlto gana daug pinigų – 57,1 mln. euro – pernai buvo paklota už plastiką, kaučiuką ir jų dirbinius.
Importuotos tekstilės medžiagų ir dirbinių – pluošto, siūlų, drabužių, kilimų – vertė sudarė net 97,4 mln. eurų.
Kiniškos avalynės, dirbtinių gėlių, skėčių, dirbinių iš žmonių plaukų, galvos apdangalų importas siekė 24,7 mln. eurų.
Dar viena prekių grupė – tai išdirbta ir ne oda, kailiai, dirbiniai iš gyvūnų žarnų, rankinės ir panašūs daiktai, kelionės reikmenys, net pakinktai ir balnai žirgams. Viso to per vienuolika 2019-ųjų mėnesių įsigyta už 6 mln. eurų.
Apie 3,6 mln. eurų per minėtą laiką buvo išleista kinišoms pintinėms, dirbiniams iš šiaudų ar kitų pynimo medžiagų, medžio anglims, medienos dirbiniams, kamštienai ir panašioms prekėms.
Perdirbti skirto popieriaus ar kartono, jų atliekų, plaušienos, taip pat popieriaus ir kartono dirbinių importuota už 8,26 mln. eurų.
Dirbiniams iš akmens, gipso, cemento, keramikos bei stiklo dirbiniams prireikė 31,1 mln. eurų.
„Sunkusis“ importas
Per 11 mėnesių pernai Lietuva iš Kinijos importavo netauriųjų metalų ir jų dirbinių už 100,2 mln. eurų.
Mašinų, branduolinių reaktorių, katilių prisipirkta už 113 mln. eurų.
Elektros mašinų, garso įrašymo ir atkūrimo aparatūros, televizorių – už 155,6 mln. eurų.
Geležinkelių lokomatyvų, bėgių vertė siekė 364 tūkt. eurų.
O štai automobilių (antžeminių transporto priemonių) importas sudarė 51 mln. eurų.
Pirkta ir laivų, valčių už 443,6 tūkst. eurų
Optikos prekėms, medicinos bei chirurgijos prietaisams buvo išleista 40,3 mln. eurų, laikrodžiams – 4,5 mln. eurų.
Įvairių pramonės dirbinių – baldų, patalynės, čiužinių, šviestuvų – importuota už 44,2 mln. eurų.
Žaislų ir sporto reikmenų importas iš Kinijos sudarė 31 mln. eurų.
Perlų, brangakmenių, tauriųjų metalų, bižuterijos importas nebuvo gausus – jų vertė sudarė 2,68 mln. eurų.
Statistikos departamento duomenimis, kiniškos prekės sudarė 2,9 proc. viso importo.
O štai turistų skaičius iš Kinijos nuolat auga, – užpernai jų buvo atvykę kone 20 tūkst. Tai penktradaliu daugiau, nei 2017-aisiais.
