Liga jau veikia ekonomiką, o pirmiausia – kelionių sektorių. Ne viena valstybė paskelbė savo piliečiams rekomendacijas bent laikinai nevykti į Kiniją. Jungtinės Karalystės oro kompanija „British Airways“ jau sustabdė skrydžius į šią šalį, panašiai elgiasi ir kitos aviacijos įmonės.
Taigi ne tik užsieniečiai nevyksta į Kiniją, bet ir patys kinai keliauja mažiau ir vargu ar šiuo metu yra itin laukiami kitose šalyse. Mūsų turizmo verslo praradimai gal ir nebus dideli, tačiau juntami.
Pernai per pirmąjį pusmetį Lietuvoje apsilankė apie 9 tūkst. kinų – net 36,6 procento daugiau nei metais anksčiau. Mat mūsų šalis yra pradėjusi skaitmeninės rinkodaros kampaniją stambiausioje Kinijos kelionių užsakymo platformoje. Ar tik neteks jos nutraukti ar bent pristabdyti?
Drabužius, įrangą ar įvairius menkniekius iš Kinijos pamėgę siųstis lietuviai irgi spaudžia stabdžius, nors nėra įrodymų, kad koronavirusas perduodamas liečiant daiktus. Tačiau baimės akys didelės. Tiesa, kinai ramina – esą bent per viruso epicentru tapusį Uhaną keliaujančios siuntos bus dezinfekuojamos.
Pasaulio ekonomikos didesni sukrėtimai galėtų laukti nebent tuo atveju, jei viruso plitimas virstų pandemija. Kol kas verslas apsiriboja retesniais vizitais į Kiniją, kuri yra viena pagrindinių planetos gamintojų.
Pavyzdžiui, taip nusprendė pasielgti JAV kompanija „Apple“, šioje Azijos šalyje dar ir uždariusi vieną parduotuvę, o kitų darbo laiką sutrumpinusi. Beje, būtent dėl koronaviruso ši gamintoja pateikė neįprastai dideles artimiausio ketvirčio apyvartos prognozės žirkles – net 4 milijardų JAV dolerių (3,6 mlrd. eurų).
Ankstesnės epidemijos didesnės įtakos ūkiui turėdavo tik prasidėjus ligų protrūkiui. „Financial Times“ priminė, jog tiek sunkaus ūminio respiracinio sindromo virusui paplitus Kinijoje 2002–2003 m., tiek Ebolai ėmus siausti Afrikoje 2013–2016 m., tiek Zikos atveju Brazilijoje 2015–2016 m. vietos biržų indeksai staigiai krisdavo.
Bet netrukus jie imdavo dar sparčiau kilti, tad investuotojai, pasinaudoję atpigusiomis akcijomis, užsidirbo gražaus pelno.
Panašiai vyksta ir dabar – Šanchajaus ar Honkongo biržose pastarosiomis savaitėmis indeksų reikšmės yra neigiamos.
Kalbant apie apsisaugojimą, Lietuva į koronavirusą reagavo gana greitai, pradėjusi stebėti atvykstančius keleivius oro uostuose.
Tačiau tiek mums, tiek kitoms valstybėms didžiausių nuostolių kol kas pridarė ne žmones, o gyvūnus užklupusios epidemijos.
Nuo 2014 metų iš Lietuvos nesitraukiantis afrikinis kiaulių maras šiam sektoriui pridarė žalos, kuri skaičiuojama dešimtimis milijonų eurų. Nutrūko eksportas į trečiąsias valstybes, smulkiesiems ūkininkams prireikė kompensacijų už privalomai skerdžiamas kiaules. Tiesa, šis virusas nusiaubė kone visą Rytų Europą ir net Kiniją.
Ar galima buvo apsisaugoti? Galbūt. Tuometė Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos (VMVT) vadovybė siūlė Vyriausybei skubiai tverti tinklinę tvorą pasienyje su Baltarusija, nes būtent iš šios šalies ir atklydo afrikinio kiaulių maro virusą nešiojantys šernai. Bet tvoros idėja buvo greitai palaidota. Galbūt ji ir nebūtų padėjusi, tačiau Danija, kuri garsėja kiaulininkystės ūkiais, būtent tokios priemonės ėmėsi siekdama, kad virusas nepatektų iš Vokietijos.
Smarkų smūgį patyrusiems mūsų kiaulių fermų savininkams teks dar ilgokai vargti tiek ieškant rinkų, tiek diegiant ir atnaujinant apsaugos priemones.
Tuo metu paukštininkystės verslas sėdi lyg ant adatų – Vidurio Europoje neįprastai šiltą žiemą pradėjęs plisti paukščių gripas jau atkeliavo ir į kaimyninę Lenkiją.
Lenkai yra didžiausi paukštienos eksportuotojai Europos Sąjungoje. Didelių pajėgumų turintiems šios šalies verslininkams jau buvo pavykę sudaryti solidžias sutartis ir su Kinija, bet dėl viruso visas būsimas uždarbis jau nuplaukė, nes Pekinas neketina įsileisti produktų iš užkrėstų teritorijų.
Lietuvos VMVT reagavo staigiai – pradėti tikrinimai pasienyje, kurių metu ieškoma nelegaliai iš Lenkijos gabenamos paukštienos. Vyksta reidai ir šalies viduje, o pranešimų apie pažeidimus pasitaiko bent kelis kartus per savaitę. Antai prieš porą dienų daugiau nei 600 kilogramų vištienos be jokių dokumentų nurodyta sunaikinti vienai Kauno įmonei.
Būtų didelė sėkmė, jeigu tokios priemonės padėtų išvengti paukščių gripo.
Kitaip paukštininkams grėstų nuostoliai, o galbūt net bankrotai. Mat, pagal galiojančią tvarką, netgi mažame ūkelyje šiai ligai išguldžius vištas ar kalakutus, brėžiamos apsaugos zonos trijų ir dešimties kilometrų spinduliu.
Pirmojoje privaloma išpjauti visus sparnuočius, o antrojoje įsikūrusiems ūkiams draudžiama tiekti paukštieną prekybai. Jei stambi ferma patektų net į pastarąją zoną, iš esmės jai tektų išnaikinti visus augintinius.
Todėl valstybė privalo dėti visas pastangas, kad į šalį nepatektų nei žmonėms, nei gyvūnams pavojų keliantys virusai. O panašių epidemijų, pasaulyje augant gyventojų migracijai ir šylant klimatui, atrodo, nepavyks išvengti ir ateityje.
