„Tik tiek, kad paskutiniu laiku paukščių gripas Lietuvos link kol kas lyg ir neartėja, bet, ateinant pavasariui... Ką dar gamta parodys, kada prasidės paukščių grįžimas iš pietinių pusių, ta baimė yra“, – naujienų agentūrai „Elta“ teigė V.Tėvelis.
„Gali tiesiogiai patekti į prekybos įmonę, gali šalia patekti, o tada tai įmonei atsiranda apribojimai, didžiuliai nuostoliai dėl to“, – tęsė jis.
Paukštininkystės asociacijos prezidento teigimu, galimo paukščių gripo protrūkio bijančios įmonės sustiprino biosaugos priemones.
„Atnaujinti pokalbiai su įmonėmis, kad jos suprastų, kad reikia saugotis. Ir persirengti, ir naudotis dezinfekcinėmis priemonėmis, kurios yra. Tiek transportą dezinfekuoti, tiek patiems einant į kontaktą su paukščiais ir rankas plauti, ir apavą, ir drabužius persirengti. Mažinti bet kokius kontaktus su kaimynais, kurie kieme laiko nors ir kelis paukščius“, – vardijo V.Tėvelis, akcentuodamas, kad specialių ir atskirų priemonių, norint apsisaugoti nuo gripo, nėra.
„Svarbiausia, kad žmonės suprastų ir laikytųsi šitų biosaugos priemonių“, – pridūrė jis.
Pasak V.Tėvelio, nors baimės dėl galimų nuostolių verslui yra, protrūkio atveju išlaidas vėliau kompensuoja valstybė.
Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos (VMVT) duomenimis, šių metų sausio 31 dieną Lenkijoje, Racibužo regione, nustatytas naujausias didelio patogeniškuno paukščių gripo atvejis. Pavojingas virusas patvirtintas nekomerciniame vištų ūkyje, jame laikyti 66 paukščiai.
Remiantis tarnybos duomenimis, iš viso nuo praėjusių metų pabaigos iki šios dienos paukščių gripo protrūkiai Europoje užregistruoti Lenkijoje (20), Slovakijoje ir Vengrijoje (po 4), Rumunijoje (2), Čekijoje ir Ukrainoje (po 1). Daugiausia viruso židinių nustatyta komerciniuose kalakutų ūkiuose, 2 atvejai – laukiniams paukščiams Lenkijoje ir Vokietijoje.
VMVT direktorius Darius Remeika pirmadienį pasirašė įsakymą, kuriuo dėl paukščių gripo grėsmės nuo antradienio visi naminiai paukščiai Lietuvoje turi būti laikomi aptvaruose.
