Narplioti pašto valdymo reikalus trečiadienį pabandė Seimo Ekonomikos komiteto nariai, išsikvietę susisiekimo ministrą Jaroslavą Narkevičių.
Pasak komiteto pirmininko pavaduotojo Dainiaus Kreivio, ministro J.Narkevičiaus paskirtos valdybos sprendimai yra neteisėti – ministerija turi suformuoti naują valdybą.
„Ministras dėl savo neišmanymo ir, galbūt, asmeninio intereso svarbią Lietuvos įmonę paliko be aukščiausio valdymo organo, pažeidė teisės aktus ir, tikėtina, padarė žalą“, – dar prieš posėdį teigė D.Kreivys.
Rėmė prie sienos
Ar pripažįstate, kad savo veiksmais padarėte teisės aktų pažeidimus? Ir kuriuos pažeidimus padaręs pripažinote prokuratūrai?
Štai šie klausimai per visą Seimo Ekonomikos komiteto posėdį buvo adresuojami susisiekimo ministrui. Tačiau komiteto nariai taip ir liko nesulaukę tikslaus atsakymo. Nes ministras visą posėdį kartojo: kad jis gina viešąjį interesą ir nepadarė klaidos.
Pasak D.Kreivio, prokuratūra pateikė išvadą, kad nauja Lietuvos pašto valdyba buvo išrinkta pažeidžiant tris teisės aktus: Akcinių bendrovių įstatymą, Valdybos rinkimų aprašą bei šios įmonės įstatus.
Tačiau šią prokuratūros išvadą vertinamas ministras be perstojo kartojo, kad nepažeidė teisės aktų. Ir kad jo patvirtinta valdyba veikia teisėtai, gindama ne ką kita, bet visuomenės interesus.
Pasak J.Narkevičiaus, prokurorės nutartį reikia vertinti plačiau.
„Pagal sausio 31 d. prokurorės nutarimą yra atsisakoma kreiptis į teismą. Vadinasi, nėra nei faktų, nei pagrindo manyti, kad kažkokiais veiksmais pažeidžiau viešąjį interesą.
Taigi valdybos atsistatydinimas nėra ginčytinas. O nepriklausomų valdybos narių paskyrimo procesas tęsiasi ir bus baigtas vasario pabaigoje.
Valdyba atšaukta teisėtai, o naujos sušaukimas ir veikla nieko nepažeidė. Apskritai, svarstome galimybę apskųsti prokurorės išvadą teismui“, – aiškino J.Narkevičius.
Valdyba – neveiksni
Pasak Seimo nario Jurgio Razmos, Ekonomikos komitetas privalo žinoti, kokius sprendimus per visą šį laiką – nuo lapkričio iki šiol – priėmė pašto valdyba.
„Vienas jų turėjo būti susijęs su dalyvavimu pensijų išnešiojimo konkurse. Ar nebus taip, kad Lietuvos paštas netesėtai laimėjo konkursą, nes to pasiekė netesėtai veikianti valdyba?“ – svarstė J.Razma.
Pasak komiteto narių, būtent tai ir yra esminis dalykas, susijęs su prokurorės sprendimu.
Mat jei Lietuvos pašto valdyba, būdama neteisėta, priėmė sprendimus, susijusius su viešaisiais pirkimais, pavyzdžiui, statybų konkursų ar kokių nors paslaugų pirkimo, už borto konkursuose likusios įmonės, paaiškėjus naujoms aplinkybėms, turės dingstį kreiptis į teismą ir atnaujinti bylas.
J.Narkevičius tokius nuogąstavimus atrėmė „geležiniu argumentu“: dabartiniai valdybos nariai prieš pradėdami darbą gavo Lietuvos banko leidimus savo veiklai vykdyti. O visa kita informacija, susijusi su pašto valdybos skelbtais konkursais, yra konfidenciali.
„Valdyba yra veikli. Valdybos narius raginame nepriimti sprendimų, kurie pažeistų viešąjį interesą“, – aiškino ministras.
Pasak Eugenijaus Gentvilo, toks ministro teigimas yra tarsi skęstančiojo kabinimasis į šiaudą – neteisėtai parinktų valdybos narių Lietuvos banko įgaliojimai nepadaro teisėtais, nes juos skiriant buvo pažeisti įstatymai.
„Ministras valstybės įmonę padarėte neveiksnia, paskirdamas penkis naujus valdybos narius. Ir Lietuvos paštas veikia su teisių neturinčia valdyba. Taip ministras savo sprendimais sukėlė kakofoniją“, – rėžė E.Gentvilas.
Sustabdė privatizavimą
J.Narkevičius nesigynė: viena Lietuvos pašto valdybos atleidimo priežasčių esą buvo nesaugomi unikalūs pašto pastatai trijuose miestuose – Vilniuje, Kaune bei Klaipėdoje.
„Vilniaus centrinio pašto pastatas jau yra privatizuotas – aukcionas įvyko. Bet Kauno ir Klaipėdos pašto privatizavimo procesas stabdomas – vyksta įveiklinimo procesas visuomenės poreikiams.
Tai viena iš viešojo intereso dalių. Turime sudarytą planą – kviečiame šiame procese dalyvauti ne tik savivaldybes, bet ir visuomenininkus.
Kitos užduotys, susijusios su viešuoju interesu – tai mobilaus paštininko reformos socializavimas, taip pat finansinių paslaugų praplėtimas, kuris būtų naudinga gyventojams“, – aiškino ministras.
Pasak D.Kreivio, visi tie pašto pastatai yra kritinės būklės. Tad kas juos rekonstruos? Visuomenininkai?
Anot J.Narkevičiaus, bus stengiamasi atrasti galimybių, kad pastatai liktų visuomenės poreikiams.
Informacijos lauks raštu
Kadangi J.Narkevičius visa tai, kas susiję su pašto valdybos skelbtais viešųjų pirkimų konkursais laiko konfidencialia informacija, jos bus laukiama Seimo raštinėje pateiktos raštu.
Taip pat sutarta, kad komitetui bus pateiktas susipažinti ir visas ministerijos susirašinėjimas su prokuratūra.
„Susipažinsime ir matysime, kaip toliau reaguoti“, – sakė J.Razma.
Kreipėsi į prokuratūrą
Pernai lapkritį Seimo narių grupė kreipėsi į Generalinę prokuratūrą dėl susisiekimo ministro J.Narkevičiaus sprendimo skirti naują „Lietuvos pašto“ valdybą.
Seimo nariai Dainius Kreivys, Ingrida Šimonytė, Andrius Navickas ir Eugenijus Gentvilas kėlė klausimą, ar J.Narkevičiaus sprendimas skirti naują „Lietuvos pašto“ valdybą nebuvo priimtas pažeidžiant teisės aktų reikalavimus.
Tuo metu parlamentarai teigė, kad susisiekimo ministro įsakymas skirti naują „Lietuvos pašto“ valdybą buvo priimtas pažeidžiant kandidatų nepriklausomumo ir atrankos kriterijus.
