BETA jau pradėjo vertinti gautas paraiškas, o atrankos metu paaiškėjus, kad pateiktų paraiškų bendra investicijų ir (ar) valstybės paramos lėšų suma yra didesnė, nei kvietime numatyta pinigų suma, bus taikomas konkursinis metodas jas vertinant. Valstybė žada skirti 150 mln. eurų bendroms investicijoms ir dar 50 mln. eurų paramai.
Svarbiausiu prioritetu ir toliau išliks kompleksinis pastatų atnaujinimas, t.y. daugiausia dėmesio vertinant paraiškas bus kreipiama į faktą, ar daugiabutis yra įtrauktas į savivaldybės parengtą Kvartalų energinio efektyvumo didinimo programą. Kvartalinės renovacijos metu atnaujinami ne tik pavieniai pastatai, bet ir jų grupės kartu su šaligatviais, automobilių stovėjimo aikštelėmis, žaliosiomis erdvėmis ir kt.
Taip pat projektai bus vertinami ir pagal kitus kriterijus: aukštesnę energinio naudingumo klasę, namo dydį, gyventojų aktyvumą pritariant investicijų planui ir kt.
Pasibaigus paraiškų reitingavimui BETA sudarys finansuojamų projektų sąrašą, o į jį nepateksiantys prašymai atnaujinti daugiabučius bus įtraukti į rezervinį sąrašą su tam tikromis sąlygomis renovuoti būstus kitais metais.
Aktyvios ir didžiosios, ir mažosios savivaldybės
Paskutinio kvietimo metu daugiausia paraiškų buvo gauta iš trijų didžiausių Lietuvos miestų – Vilniuje buvo pateikti 34 prašymai renovuoti daugiabučius, Kaune – 32, o Klaipėdoje buvo gautos net 36 paraiškos.
Aktyvumu išsiskyrė ir mažesnės savivaldybės, o daugiausia projektų buvo pateikta Ukmergės rajone – čia buvo sulaukta 24 paraiškų. Palangos mieste buvo gauti 22 prašymai, Šilutės rajone 20, o Telšiuose – 18. Jonavos, Švenčionių ir Plungės rajonų savivaldybėse gauta po 17 paraiškų. Dar po 13 prašymų renovuoti būstus sulaukta Prienų, Kretingos ir Šalčininkų savivaldybėse.
BETA direktorius Valius Serbenta teigia, kad kvietimo rezultatai džiugina ne tik dėl aktyvaus didžiųjų miestų dalyvavimo, bet ir dėl mažesnių savivaldybių ryžto atnaujinti daugiabučius: „Džiugu, kad didžiuosiuose Lietuvos miestuose būstų renovavimo tempai išlaiko stabilų pagreitį, tačiau verta atkreipti dėmesį ir į mažesnių savivaldybių – Plungės, Jonavos, Ukmergės ir kt. – pateiktų paraiškų skaičių, kuris taip pat rodo, kad jau greitai gyvensime visiškai kitaip atrodančiuose miestuose.“
V.Serbenta priduria, kad šios savivaldybės pateikė apie 10 proc. paraiškų visiems jose esantiems energiškai neefektyviems daugiabučiams atnaujinti. Tai rodo, kad artimiausiu metu mažesnės savivaldybės jau bus renovavusios didžiąją dalį senų sovietinės statybos būstų. Nuo 2013 m. pradėjus įgyvendinti Daugiabučių namų atnaujinimo (modernizavimo) programą jau atnaujintas 2431 daugiabutis, o dar 1400 renovacija įgyvendinama šiuo metu.
Būstų renovacijos įtaka aplinkai – milžiniška
Nors kalbant apie daugiabučių modernizavimo naudą dažniausiai akcentuojami ekonominiai sutaupymai, tai toli gražu ne visi renovacijos privalumai. Atnaujinus būstą pagerėja žmonių gyvenimo kokybė, gyvenamoji aplinka tampa patogesnė ir sveikesnė, taip pat gerokai padidėja daugiabučio energinis efektyvumas, taip prisidedant prie šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisijos mažinimo.
Kadangi būtent pastatų sektoriuje vis dar slypi milžiniškas potencialas prisidėti prie kovos su klimato kaita, didžioji dalis ES pastatų ne vėliau kaip iki 2050 m. turės būti ekonomiškai efektyviai pertvarkyti į beveik energijos nevartojančius pastatus ir tapti neutralūs anglies dioksido išmetimui.
